Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Nemažą lietuviškos tarpukario periodinės spaudos dalį sudaro politiškai orientuoti leidiniai. Vienas jų – tautininkų laikraštis Lietuvos balsas, nuo kurio pasirodymo šiemet sukanka 100 metų. Laikraštį Kaune nuo 1921 m. balandžio 20 d. iki spalio 19 d. tris kartus per savaitę leido „Rašto ir spaudos“ bendrovė, spausdino „Varpo“ spaustuvė. Iš viso išėjo 75 leidinio numeriai.
Daugiau »

2021 m. balandžio 9–30 d. trijuose Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos stenduose veiks paroda iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“, pristatanti būsimo Knygos muziejaus eksponatą ir jo kontekstą.
Daugiau »

Ar žinote, kiek Vaižgantui atsiėjo 1931 metų narystė „XXVII knygos mėgėjų“ draugijoje? O kiek kainavo ąžuolinė knygų spinta XX a. ketvirto dešimtmečio Kaune? Daugiau ar mažiau nei Paryžiuje 1300 egzempliorių tiražu išspausdinti medžio raižinį? O gal smalsu, kaip Vytautas Steponaitis rinkosi popierių „XXVII knygos mėgėjų metraščio“ trečiam tomui? Šie ir dar daug kitų klausimų bei atsakymų – naujoje parodoje apie XXVII knygos mėgėjus – elitinę bibliofilų organizaciją, veikusią Kaune 1930–1940 metais.
Daugiau »

LMA Vrublevskių bibliotekoje 2007 m. sausį paroda „Po palaimintojo Jurgio Matulaičio ženklu“ buvo paminėtos dvi datos: arkivyskupo mirties 80-osios ir paskelbimo palaimintuoju 20-osios metinės. 2021 metų balandžio 13 d. sukanka 150 metų, kai, popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais tariant, Bažnyčia ir lietuvių tauta sulaukė ypatingos dovanos ‒ gimė būsimasis palaimintasis Jurgis Matulaitis. Šiai gimimo sukakčiai pažymėti skiriame naują, šį kartą virtualią parodą, kuri primins per 56-rius gyvenimo metus Jo nueitą kelią, žygius, siekius ir atliktus darbus. Parodai panaudoti LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi dokumentai.
Žiūrėti parodą »

LR vyriausybei patikslinus karantino režimo nuostatas, LMA Vrublevskių biblioteka nuo 2021 m. balandžio 12 d. atveria biblioteką skaitytojams: aptarnauja juos visose skaityklose ir abonemente, atsižvelgiant į valstybės dokumentuose numatytas sąlygas.
Daugiau »

Augustinas Voldemaras (1883–1942) – ne tik žymus Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, pirmosios Vyriausybės vadovas (1918), diplomatas, užsienio reikalų ministras, bet ir mokslininkas, istorikas. 1904 m. aukščiausiais įvertinimais Sankt Peterburge baigęs gimnaziją, 1909 m. tenykščio universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, A. Voldemaras gavo docento vardą, dėstė senovės graikų ir romėnų literatūros kursą, vėliau įgijo profesoriaus vardą, parašė nemažai mokslo darbų socialinėmis, istorinėmis, kultūrinėmis ir kt. temomis.
Daugiau »

LMA Vrublevskių bibliotekos bičiulis ir skaitytojas Rolandas Gustaitis, rinkdamas medžiagą „Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynui“, bibliotekos Retų spaudinių skyriuje peržiūrėjo kartografijos rinkinį. Dalis žemėlapių buvo panaudoti leidiniui. Apie vieną jų R. Gustaitis dalijasi surinktomis ir dar šiomis dienomis papildytomis žiniomis. Tai „Prūsijos karalystės žemėlapis“ (spausdintas Niurnberge 1804 m., sudarytojas D. F. Zocmanas (Sotzmann), kuris išsiskyrė dviem įdomiais įrašais lenkų kalba: „Šis žemėlapis rastas pas rusų štabo karininką, žuvusį mūšyje prie Frydlando birželio 14 dieną 1807“ („Ta karta znaleziona przy Rossyiskim Schtabs officerze poległym na poboiowiskem pod Friedland, dnia 14o Czerwca 1807:“) bei „Pulkininkas Weyssenhoff, 12 pėstininkų pulko vadas“ („Weyssenhoff Pułkownik Dowod[ca?] Pułku 12o Piechoty“).
Daugiau »

Brangieji! Tarsi nepastebimai į Vilnių ir į Lietuvą atėjo gražus pavasaris. Paskutinėmis vasario dienomis dar dairėmės į varvekliais apkibusius miesto stogus ir akimis lydėjome Nerimi plaukiančias ledo lytis. Kovo vidury pasidžiaugėme virš sostinės į gimtąsias vietas lekiančiomis gulbėmis, o pabaigoje išvydome sprogstančius medžių pumpurus.
Daugiau »