Rankraščiai

Šiuo metu (2019-01-08) Rankraščių skyriuje saugomi 436 fondai (t. y. 280 414 dokumentų saugojimo vienetų). Seniausi dokumentai siekia XI a. Dauguma jų XVI–XX a., parašyti lotynų, rusėnų, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis, nuo XVI a. pab. – ir lietuvių kalba. Pagal kilmę absoliuti dauguma dokumentų yra iš istorinės LDK teritorijos. Jie nušviečia dabartinės Lietuvos Respublikos, iš dalies Baltarusijos, Šiaurės Lenkijos, Rytų Prūsijos (prieškarinės Vokietijos provincijos) ir Klaipėdos krašto praeitį. Vertingiausios ir kompaktiškiausios dokumentų grupės yra pergamentų kolekcija (1421 vnt., XII–XX a.), bažnytinių institucijų fondai (pvz., Vilniaus katedros kapitulos ir arkivyskupo archyvų dalis, 1387 m. – XX a. vid.), Lietuvos evangelikų reformatų sinodo archyvas (XVI–XX a.), Lietuvoje gyvenančios nykstančios Tiurkų karaimų bendruomenės archyvas (XVII–XX a.), LDK didikų Sapiegų giminės archyvo dalis (XVII–XIX a.), kai kurių Lietuvos dvarų archyvų fragmentai (XV–XX a.), lietuvių nacionalinių organizacijų, laikraščių redakcijų, veikusių okupuotame Vilniaus krašte, archyvai, rusiškų rankraštinių bažnytinių ir įvairaus turinio knygų (XI–XIX a.), giesmynų ir Lietuvos dailininkų piešinių kolekcijos, senojo Vilniaus universiteto profesorių archyvai, įvairios dokumentų kolekcijos apie XVI–XX a. Lietuvos ir jos sostinės Vilniaus politinį, ūkinį ir kultūrinį gyvenimą. Rankraščių skyriuje saugomi žymių Lietuvos mokslininkų, akademikų, daugumos XX a. Lietuvos istorikų, rašytojų, architektų ir kt. archyvai.

Inventorinis fondų sąrašas

Rankraščių skyriaus dokumentų galima ieškoti:
1. Kortelių kataloge, kuris yra Tado Vrublevskio skaitykloje. 
    Fondų kortelių katalogas – nepilnas sisteminis-informacinis katalogas (paieška pagal asmenvardžius, vietovardžius ir dalykus).

2. Spausdintuose informaciniuose leidiniuose:

  • Abramavičius, Vladas. Rankraščių rinkiniai. – Vilnius, 1963;
  • Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas / [sudarė Vladas Abramavičius]. – Vilnius, 1963;
  • Jasas, Rimantas. Pergamentų katalogas. – Vilnius, 1980;
  • Kova už Tarybų valdžią Lietuvoje : 1918–1940 m. rankraščių bibliografinė rodyklė / sud. V. Abramavičius, J. Šliubauskienė // Bibliotekininkystė ir bibliografija. – 1961, t. 1, p. 23–125;
  • Labanauskienė, Danutė. Autografų kolekcija. – Vilnius, 1989;
  • Labanauskienė, Danutė. Rankraščių fondai. – Vilnius, 1994;
  • Lietuvos TSR mokslų akademijos rankraštinių darbų ir disertacijų bibliografija, 1946–1956 / V. Abramavičius, K. Čepienė. – Vilnius, 1958;
  • Petkevičiūtė, Danutė. Rankraščiai apie 1863 m. sukilimą Lietuvoje : bibliografinė rodyklė // Bibliotekininkystė ir bibliografija. – 1963, t. 2, p. 213–303;
  • Przewodnik po zbiorach rękopisów w Wilnie / opracowała Maria Kocójowa. – Kraków, 1993;
  • Revoliucinis judėjimas Lietuvoje ir Baltarusijoje 1905–1907 metais / [sudarė N. A. Leškovič]. – Vilnius, 1958;
  • Добрянский, Флавиан Николаевич. Описание рукописей Виленской публичной библиотеки, церковно-славянских и русских. – Вильна, 1882;
  • Описание рукописнаго отделения Виленской публичной библиотеки. Вып. 1–5. – Вильна, 1895–1906.

3. Elektroninėse duomenų bazėse:

4. Internetiniame rankraščių kataloge:

Pageidaujamus rankraščius galima kopijuoti nustatyta tvarka:
1) kopijuoti pateikiami tik geros arba patenkinamos būklės dokumentai;
2) Rankraščių skyriuje saugomus dokumentus kopijuoti leidžiama tik gavus raštišką direktoriaus leidimą;
3) užsakant kopijas privaloma nurodyti kopijavimo tikslą (tyrinėjimai, publikavimas ar kt.);
4) norėdami restauruotus dokumentus, senąsias knygas (iki XIX a.), fotodokumentus (iki 1960 m.), rankraštinius dokumentus, parašytus iki XIX a. imtinai, senuosius periodinius leidinius (iki XX a.), storo įrišimo ir didelio formato periodinius leidinius (iki 1945 m.) apsaugoti nuo neigiamo fizinio poveikio, juos leidžiame tik fotografuoti, mikrofilmuoti ir skaitmeninti;
5) kopijuoti sava įranga draudžiama.