„Sužinok, pasidalink“: iš žemėlapių istorijos
LMA Vrublevskių bibliotekos bičiulis ir skaitytojas Rolandas Gustaitis, rinkdamas medžiagą „Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynui“, bibliotekos Retų spaudinių skyriuje peržiūrėjo kartografijos rinkinį. Dalis žemėlapių buvo panaudoti leidiniui. Apie vieną jų R. Gustaitis dalijasi surinktomis ir dar šiomis dienomis papildytomis žiniomis. Tai „Prūsijos karalystės žemėlapis“ (spausdintas Niurnberge 1804 metais, sudarytojas D. F. Zocmanas (Sotzmann), kuris išsiskyrė dviem įdomiais įrašais lenkų kalba: „Šis žemėlapis rastas pas rusų štabo karininką, žuvusį mūšyje prie Frydlando birželio 14 dieną 1807“ („Ta karta znaleziona przy Rossyiskim Schtabs officerze poległym na poboiowiskem pod Friedland, dnia 14o Czerwca 1807:“) bei „Pulkininkas Veisenhofas, 12 pėstininkų pulko vadas“ („Weyssenhoff Pułkownik Dowod[ca?] Pułku 12o Piechoty“).
„1807 m. birželio 14 d. Rytų Prūsijoje įvykusį Frydlando (Friedland) mūšį laimėjo Napoleono vadovaujama Prancūzijos ir jų sąjungininkų kariuomenė. Mūšis buvo kruvinas – buvo prieita iki gatvių kautynių Frydlando mieste. Rusų nuostoliai, pagal įvairius šaltinius – nuo 10 iki 20 tūkstančių žuvusiųjų. Po mūšio Prancūzijos armija pasiekė Nemuno upę, o Rusijos imperatorius Aleksandras I paprašė paliaubų. Netrukus, po trijų savaičių, buvo pasirašyta ir Tilžės taikos sutartis. Tai rusų šaltiniai ir laiko didžiausia Napoleono pergalės Frydlande pasekme (tuo pačiu sumenkindami rusų kariuomenės patirtus nuostolius). Rusijos karų istorijai šis mūšis svarbus tuo, kad jo dalyviai už parodytą didvyriškumą pirmąkart buvo apdovanoti „Karinio ordino pasižymėjimo ženklu“, vėliau pavadintu „Georgijaus kryžiumi“. Šiuo kariniu apdovanojimu (vienu iš pačių garsiausių Rusijoje) pirmasis buvo apdovanotas Frydlando mūšio dalyvis, Rusijos gvardijos kavalerijos pulko puskarininkis Jegoras Mitrochinas.
Frydlando mūšyje Napoleono pusėje dalyvavo ir lenkų kariniai daliniai, taip pat ir 12-asis pėstininkų pulkas, sudarytas 1806 metais. Šiame pulke 1807 m. tarnavo majoras Janas Veisenhofas (Jan Weyssenhoff, 1774–1848) – būsimasis divizijos generolas, Napoleono karų, Kosčiuškos ir 1830–1831 m. sukilimų dalyvis. Latgaloje gimęs, kilęs iš vokiečių Veisų (Weiss) giminės. Metams praėjus po Frydlando mūšio (1808), Veisenhofas buvo paskirtas šio pulko vadu. Jo atsiminimuose, išleistuose 1904 m. Varšuvoje ir Krokuvoje, šis mūšis taip pat minimas. Gali būti, kad šį žuvusio karininko krauju paženklintą (tai rodo rusvos dėmės) žemėlapį iš mūšio lauko pasiėmė pats Janas Veisenhofas. Kaip šis žemėlapis atsidūrė Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje – galima tik spėlioti, tačiau pats generolas per savo gyvenimą daug kartų lankėsi Lietuvoje. Manyčiau, kad jo turėtas žemėlapis su savo istorija galėtų deramai papuošti kokią nors monografiją ar parodą, skirtą Napoleono karams ar Tilžės taikai.
Frydlande (dab. – Kaliningrado srities miestas Pravdinskas) iki šiol randama gausių rusų karių kapaviečių – paskutinį kartą tokia rasta visai neseniai, 2014 m. balandžio 2 dieną, tiesiant dujotiekį. Šis miestas mums įdomus tuo, kad jame (ankstesnis pavadinimas – Bartų Romuva) stovėjo vienos iš prūsų žemių (Notangos) pilis. Iš Notangos žemės kilęs didžiojo prūsų sukilimo vadas Herkus Mantas. Netoli Frydlando (5 km į šiaurę) yra Bamblių kaimas, kuriame 1546 m. gimė vienas žymiausių lietuvių raštijos kūrėjų Jonas Bretkūnas.“
Rolandas Gustaitis