Saldžiausiasis Marijos vardas: Arkibrolija Vilniaus katedroje 1670–1938 m.
2021 m. balandžio 9–30 d. trijuose Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos stenduose veiks paroda iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“, pristatanti būsimo Knygos muziejaus eksponatą ir jo kontekstą.
Šiais metais sukako 350 metų, kai 1671 m. pavasarį, kovo 8 dieną Vilniaus senamiesčiu nuo Šv. Dvasios dominikonų bažnyčios nuvilnijo įspūdinga procesija, iškilmingai įvesdinanti Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibroliją į Vilniaus katedrą. Brolijai tuomet buvo paskirta Goštautų koplyčia, vėliau ji persikėlė į gretimą koplyčią, kuri gavo Marijos Vardo (dabar – Tremtinių) pavadinimą.
Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos nariams įsirašyti buvo paruošta puošni knyga. Pirmieji Brolijos nariai, pasirašę knygoje, buvo tuometinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Mykolas Kaributas Višnioveckis (Wiśniowiecki, 1640–1673) ir jo žmona Eleonora Habsburgaitė (Eleonore Maria Josefa von Österreich, 1653–1697). Vėliau Brolijos nariais tapo būsimasis Lenkijos ir LDK valdovas Jonas Sobieskis, tuometinis valdovas Augustas III, taip pat vyskupai, prelatai, kanauninkai ir kiti dvasininkai, aukšti valstybės pareigūnai su savo šeimos nariais, vienuolių bendruomenės ir kiti tikintieji. Brolijos nariai knygoje registruoti (su pertraukomis) daugiau nei 260 metų, daugelis jų pasirašė savo ranka. Aptraukta avietinės spalvos audeklu, gausiai puošta sidabro apkaustais (šios knygos įrišas laikomas vienu puošniausių Vilniaus knygrišių darbų), knyga kurį laiką buvo saugoma Vilniaus katedros lobyne.
Parodos centre eksponuojama Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos knyga, jai suteikiamų Romos arkibrolijos malonių privilegija (1670), Brolijos nariams skirtas maldynas, taip pat kelios knygelės, kuriomis siekta Broliją atgaivinti, primenant jos praeitį, garbingus narius bei buvusį populiarumą. Eksponuojami Vilniaus katedros Marijos Vardo koplyčios inventoriai, surašyti dėl audros metu nuvirtusios varpinės apgriuvus koplyčiai (1769) ir bebaigiant jos atstatymo darbus (1793). Parodoje galima pamatyti ir Brolijai priklausiusios koplyčios interjerą.
Parodos autorė dr. Gita Drungilienė