Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Roedig, Christian. Theater im fernen Norden: Memels Schauspielhaus zwischen Preußen, Deutschem Reich und litauischer Republik. Husum: Husum, 2018. 268 p.

Christijanas Redigas (Christian Roedig) pateikia išsamią, 100 metų laikotarpį apimančią, Klaipėdos teatro istoriją. Šį svarbų miesto kultūrinio gyvenimo židinį lydėjo ir ryškios sėkmės, ir nuosmukiai bei negandos, jis patyrė daug istorinių ir politinių virsmų, sociokultūrinę kaitą, meninio lygio svyravimų. Chronologiškai į 7 skyrius suskirstytoje knygoje atsispindi ne tik permainingas Teatro gyvenimas, bet ir viso Klaipėdos krašto likimas, valdant Prūsijos karaliui, vėliau – Vokietijos imperatoriui, Prancūzijos okupacijos metu, tapus Lietuvos Respublikos dalimi ir atsidūrus Trečiajame Reiche. Knygoje skaitytojas ras ne tik pastato istoriją, Teatro repertuarą, bet ir daugelio seniai pamirštų kūrinių turinį bei puikių scenos meistrų biografijas. Autorius pateikia daugybę kruopščiai surinktų faktų apie aktorius, režisierius, Teatro direktorius, jų tarpusavio santykius, cituoja vietinio laikraščio Memeler Dampfboot straipsnius, recenzijas, stengiasi paminėti visas kultūrinio ir literatūrinio gyvenimo įžymybes, kurios bent kartą lankėsi Klaipėdoje. Šią gausią medžiagą jis iliustruoja nuotraukomis bei faksimilėmis. Knyga – vertingas indėlis į lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveikos istoriją.

Tauber, Joachim. Arbeit als Hoffnung: jüdische Ghettos in Litauen 1941–1944. Berlin: De Gruyter Oldenbourg, 2015. X, 442 p.

Joachimas Tauberis (Joachim Tauber) apžvelgia žydų getus Lietuvoje 1941–1944 metais. Autorius aptaria getų kūrimą ir žydų žudynes Lietuvoje, tiria getą kaip ekonominį reiškinį, kaip bendruomenės gyvenimo ir išlikimo būdą, kaip prievartinę bendriją. Jis nagrinėja getų likvidavimo poveikį žydų darbininkų išnaudojimo sistemai bei getus kaip darbo jėgos šaltinį, lietuvių ir žydų santykius. Ši tema Lietuvos istoriografijos iki šiol mažai tyrinėta. Joachimo Tauberio tyrimas pagrįstas gausiais pirminiais šaltiniais iš Lietuvos, Vokietijos, Latvijos, JAV ir Izraelio. Tai  archyvinė medžiaga ir asmeniniai dokumentai. Taip pat pasinaudota daugybės liudininkų atsiminimais. Pagrindinį dėmesį autorius sutelkia į Vilniaus, Kauno ir Šiaulių getus. Pasitelkęs lyginamąjį metodą, šiuos getus jis gretina su Rygos, Balstogės bei Baltarusijos getais ir daro išvadą, kad Vilniaus, Kauno ir Šiaulių getai savo pagrindinėmis funkcijomis skyrėsi nuo kitų, nebuvo griežtai atkirsti nuo miesto gyvenimo, o Lietuvos verslininkai galėjo žydų darbą naudoti savo reikmėms. Autorius apmąsto istorinius, teisinius bei moralinius aspektus. Knygos pabaigoje pateikiami šaltinių, literatūros, lentelių bei sutrumpinimų sąrašai, asmenvardžių rodyklė.

Das Baltikum: Geschichte einer europäischen Region. Bd. 3, Die Staaten Estland, Lettland und Litauen. Stuttgart: Hiersemann Verlag, 2020. 743 p.

Mokslinėje knygoje pirmą kartą vokiečių kalba apžvelgiama visa Baltijos šalių istorija nuo seniausių laikų iki XXI amžiaus. Tarptautinis autorių kolektyvas, visų pirma Lietuvos, Latvijos ir Estijos istorikai, supažindina su trijų valstybių praeitimi, atskleidžia jų tarpvalstybinius ryšius, santykius su kitomis Europos valstybėmis, pabrėžia ryškiausius Baltijos šalių konfesinius, kalbinius bei kultūrinius skirtumus.

Knygos trečias tomas skirtas XX amžiui: kalbama apie padėtį Pirmojo pasaulinio karo metu, apie trijų Baltijos valstybių nepriklausomybės iškovojimą tarpukariu, sudėtingas istorines aplinkybes Antrojo pasaulinio karo metais, sovietinę okupaciją ir aneksiją, tremtį, emigraciją, taip pat apie naujausius įvykius Baltijos šalyse nuo 1991 metų, kai jose buvo atkurta nepriklausomybė. Tomas baigiasi 2019 metais, kai Lietuva, Latvija ir Estija šventė dainuojančių revoliucijų 30-metį. Nors Baltijos valstybės vienu metu atsiskyrė nuo Rusijos imperijos, visas jas kartu aneksavo SSRS, o vėliau jos beveik vienu metu atkūrė nepriklausomybę, kartu įstojo į NATO ir ES, kiekvienos iš jų istorija, kaip aiškiai parodo knygos autoriai, yra skirtinga ir savita.

Salm, Jan. Ostpreußische Städte im Ersten Weltkrieg: Wiederaufbau und Neuerfindung. München: Oldenbourg, 2012. 304 p.

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje dauguma Rytprūsių miestų ir miestelių buvo sugriauti. Tačiau jau 1915 metais prasidėjo valstybės finansuojamas regiono atstatymas. Jano Salmo knyga svariai prisideda, tiriant šiuos procesus, kurie yra svarbūs tiek architektūros istorijos, tiek ir mentaliteto požiūriu. Remdamasis anksčiau nežinomais archyviniais dokumentais bei tuometine publicistika, autorius apžvelgia Rytprūsių miestų ir miestelių architektūrą prieš Pirmąjį pasaulinį karą, aprašo karo veiksmus Rytinėje Prūsijoje, miestų sugriovimo mastą, taip pat teorines bei politines atstatymo aplinkybes, įvertina atstatymo darbų organizavimą bei svarbų valstybės vaidmenį jame, apibūdina kitų Vokietijos sričių ir miestų finansinį indėlį į šio politinio ir nacionalinio projekto įgyvendinimą. Janas Salmas detaliai tiria sugriautų miestų, tarp jų ir Gumbinės, Darkiemio, Stalupėnų, Pilkalnio, Širvintos, atstatymo darbus: atskirų vietų rekonstrukciją, seną ir naują architektūrinę bei urbanistinę aplinką; lygina su kitomis nuo karo nukentėjusiomis Europos valstybėmis: Lenkija, Belgija, Prancūzija, Italija. Studijos pabaigoje pateikiami miestų planai, šaltinių ir literatūros sąrašas, asmenvardžių bei vietovardžių rodyklės.

Der Luthereffekt im östlichen Europa: Geschichte – Kultur – Erinnerung. Berlin: De Gruyter Oldenbourg, 2017. 379 p.

Rytų Europoje Reformacijos bažnyčių kūrimosi etapas truko ilgiau nei vokiškai kalbančiose šalyse. Liuteronų mokymo sklaida dažnai vyko varžantis su kitomis evangelikų srovėmis, čia tikybos ir tautos ryšys vaidino ypatingą vaidmenį. Mokslininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Estijos ir kt. šalių apžvelgia Reformacijos istoriją Rytų Europoje nuo XVI a. iki šių dienų, pabrėždami skirtingos tikybinės, etninės bei kultūrinės aplinkos svarbą. Ypač daug dėmesio darbuose skiriama Reformacijos idėjų plitimui architektūroje, mene, literatūroje, parodoma Reformacijos poveikis knygų leidybai bei platesniam rašto vartojimui visuomenės gyvenime. Leidinį praturtina gausios iliustracijos, glosarijus, išsamus 50 puslapių literatūros sąrašas, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Buch- und Wissenstransfer in Ostmittel- und Südosteuropa in der Frühen Neuzeit: Beiträge der Tagung an der Universität Szeged vom 25.–28. April 2006. München: Oldenbourg, 2007. 424 p.

Spaudos išradimas ankstyvaisiais Naujaisiais laikais neįtikėtinai pakeitė mokslinį bendravimą. Spausdintų knygų masinė gamyba ir platinimas žymiai paspartino mokslinės minties plėtrą ir mokslo atradimų įgyvendinimą, o tai lėmė įvairių gyvenimo sričių pokyčius, visuomenės tobulėjimą bei mokslo bendruomenės susidarymą. Studijoje penkiolika įvairių šalių mokslininkų aptaria šios „pirmosios žiniasklaidos revoliucijos“ reikšmę Vidurio Rytų ir Pietryčių Europai. Savo darbuose jie tiria knygų spausdinimą reformacijos ir kontrreformacijos laikotarpiu, spausdintas knygas hebrajų kalba bei giesmynus vokiečių kalba, skaitymo kultūrą, apžvelgia to meto knygų prekybą, leidėjų darbą, aiškina knygų mugių, knygų kolekcijų bei popieriaus gamybos tarpregioninę reikšmę.

Himmel und Zahlen in alten Drucken: Erlesenes aus der ETH-Bibliothek. Petersberg: Michael Imhof Verlag, 2019. 366 p.

Jau daugiau nei 160 metų Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche bibliotekoje kruopščiai renkami ir saugomi seni ir itin vertingi spaudiniai. Šiandien senajame bibliotekos fonde saugoma per 75 000 spaudinių, išleistų XV–XIX amžiuje. Tai tikra lobių skrynia, pripildyta neįkainojamos bibliofilinės ir mokslinės vertės knygų. Leidinyje pristatomi 75 itin vertingi astronominio ir matematinio turinio darbai iš šios Bibliotekos fondų. Skaitytojas ras ne tik išsamius spaudinių aprašymus, bet ir sužinos dažnai paslaptingus šių knygų likimus: kas buvo ankstesni jų savininkai, kaip jos pateko į Bibliotekos fondus ir t. t. Taip pat galės susipažinti su istorine astronomijos ir matematikos mokslų aplinka. Leidinys skirtas visiems, besidomintiems mokslu, mokslo istorija bei jo raida, bibliofilams.

Knopp, Guido; Brauburger, Stefan; Arens, Peter. Die Deutschen: vom Mittelalter bis zum 20. Jahrhundert. München: Bertelsmann, 2008. 448 p. 

Norėdami atskleisti daugiau nei tūkstančio metų senumo vokiečių tautos istoriją, Gvidas Knopas (Guido Knopp), Štefanas Brauburgeris (Stefan Brauburger) ir Peteris Arenzas (Peter Arens) bando atsakyti į jiems rūpimus klausimus: kas mes esame, iš kur mes atėjome ir kur mes einame? Autoriai apžvelgia Vokietijos istoriją nuo Otono Didžiojo laikų, su kuriuo siejamas pirmasis Vokietijos valstybingumo laikotarpis ir Šventosios Romos imperijos įkūrimas, iki Oto fon Bismarko ir antrosios Vokietijos imperijos atsiradimo bei paskutinio vokiečių kaizerio Vilhelmo II ir 1919 m. pasirašytos Versalio taikos sutarties. Jie pabrėžia tautinės tapatybės svarbą, aprašo jos paiešką, tautos pasiekimus ir klystkelius, neišsipildžiusias viltis. Džiugina lengvai skaitomas, labai informatyvus tekstas, gausūs paveikslai. Autoriai Vokietijos istoriją perteikia, remdamiesi dešimties istorinių asmenybių biografijomis, asmenybių, kurios tam tikru mastu atstovavo savo laikui, to meto mąstymui ir vokiečių tautos raidai, kurių gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su lūžio taškais Vokietijos istorijoje. Tokiu būdu įvairiausių politinių ir socialinių neramumų bei priešpriešų kupina vokiečių tautos istorija pateikta ne kaip nuobodus vien tik dalykinių žinių rinkinys, bet kaip įvairiaspalvis tautos portretas. Knygos pabaigoje spausdinama išsami bibliografija bei asmenvardžių, vietovardžių ir dalykinė rodyklės.

Grimm, Jacob. Deutsche Mythologie: vollständige Ausgabe. Wiesbaden: Marixverlag, 2007. 1385 p. 

Jakobą Grimą (Jakob Grimm), tautosakos mokslo mitologinės mokyklos pradininką, visame pasaulyje išgarsino jo esminiai filologijos darbai bei įžvalgūs vokiečių mitologijos tyrimai. Dar 1835 m. išspausdintas jo mokslinis veikalas Vokiečių mitologija, padėjęs pagrindus mitologinei mokyklai, moksliniu požiūriu išlieka svarbus iki šiol. Knyga daug kartų išleista pakartotinai, išversta į daugelį kalbų. Autorius detaliai atskleidžia savitą germanų tautų pasaulėvaizdį, parodo vokiečių genčių ikikrikščioniškų tikėjimų visumą, aiškina jų santykį su savuoju tapatumu, lygina su skandinaviškais šaltiniais. Knygoje kalbama apie dievus ir dievybes, jų tarpusavio santykius, religines apeigas ir papročius, pasaulio sukūrimą, augalų bei žvaigždynų vaidmenį, terminų likimas, mirtis, laikas sampratą, užkeikimus ir prietarus bei daugelį kitų dalykų.

Familien-Politiken in Nordosteuropa (18.–20. Jahrhundert): innerfamiliale Hierarchien und Machtverhältnisse. Lüneburg: Nordost-Institut, 2021. 335 p. 

Vokiečių ir anglų kalbomis spausdinamų mokslinių straipsnių rinkinyje autoriai iš Vokietijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės tiria XVIII–XX a. šeimos politiką Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Daugiausia dėmesio skiriama vokiečių mažumai, atitinkamai atsižvelgiant į kitus šių trijų Baltijos valstybių gyventojus. Siekiant pateikti kuo platesnį taikomų tyrimo metodų spektrą, straipsnių atranka remiasi tarpdalykiškumo principu. Šeimos politika tiriama įvairiausiais aspektais. Autoriai gilinasi į šeimos narių tarpusavio santykius ir teisinių bei ekonominių santykių reguliavimą, apžvelgia, kiek prieinamas buvo išsilavinimas, nagrinėja šeimos hierarchiją, motinystę, vaikų auklėjimą, atskleidžia įvairiems socialiniams sluoksniams priklausančių šeimų skirtumus.

Riley-Smith, Jonathan Simon Christopher. Die Kreuzzüge. Darmstadt: Philipp von Zabern, 2014. 484 p. 

Kas vis dėlto yra kryžiaus žygiai? Kaip jie buvo organizuojami ir ką patyrė jų dalyviai? Į šiuos klausimus bando atsakyti vienas žymiausių kryžiaus žygių tyrinėtojų, Kembridžo universiteto profesorius Džonatanas Raili-Smitas (Jonathan Riley-Smith). Autorius apžvelgia kryžiaus žygius į Šventąją Žemę, žiaurias kampanijas prieš katarus ir albigėnus pietų Prancūzijoje, prieš maurus ir turkus, pagoniškas Rytų Europos tautas, vokiečių riterių ordino veiklą Baltijos šalyse ir kt., gvildena pačią kryžiaus žygių idėją. Jis atskleidžia kryžiaus žygius mažai tyrinėtais aspektais. Kryžiaus žygiai nebuvo vien karai. Jie buvo šventieji karai, ir būtent tai padaro juos kitokius, nei visi prieš tai buvę karai. Juos šventus padarė ne tik jų tikslas, bet ir pačių kryžiuočių pasiaukojimas. Kryžiaus žygis buvo piligrimystė, atgailos aktas, auka. Ši auka buvo išskirtinė. Kaip rašo D. Raili-Smitas, kryžiaus žygių kaina buvo pribloškianti. Autorius daro išvadą, kad be tokios atgailos kryžiaus žygių neįmanoma paaiškinti. Knygoje istoriniai įvykiai pateikti ne vien tik kaip sausi faktai. Knyga itin informatyvi, patraukliai ir įdomiai parašyta, ją praturtina šaltinių ir literatūros sąrašas su išsamiais komentarais, svarbiausių istorijos žinių ir įvykių lentelė, asmenvardžių bei vietovardžių rodyklės.