Diptikas karališkajai porai: minint 500-ąsias Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto gimimo metines

2020 m. lapkričio 2 – 2021 m. sausio 9 d. LMA Vrublevskių bibliotekos T. Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „Diptikas karališkajai porai: minint 500-ąsias Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto gimimo metines“.

Žygimantas Augustas (1520–1572) Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje suformavo atskirą nuo Lenkijos karalystės savo lietuviškąjį dvarą, sustiprėjusį 1544–1548 metais, kai buvo suformuotas administracinis valstybės aparatas. Šį dvarą sudarė kilmingasis elitas. Nors skaičiumi jis ir neprilygo lenkiškajam, jame buvo visos svarbesnės pareigybės. Tai stiprino Lietuvos valstybės pozicijas prieš Lenkijos karalystę, gynė jos interesus. Į valstybės lyderių pozicijas iškilus Radvilų giminei, susiklostė artimi jų ir didžiojo kunigaikščio ryšiai. Vilniuje, Radvilų aplinkoje, Žygimantas Augustas sutiko Mikalojaus Radvilos Rudojo seserį Barborą – moterį, kuri pakeitė ne tik asmeninį valdovo gyvenimą: jų vedybos, įvykusios 1547 metais Vilniuje, sukėlė sumaištį valstybėje.

1548 m. balandžio 17 d. Vilniuje, valdovų rūmuose, Žygimantas Augustas oficialiai pristatė žmoną – Lietuvos didžiąją kunigaikštienę Barborą Radvilaitę (1520–1551). Po dvejus metus trukusios politinės kovos, 1550 m. gruodžio 7 d. Krokuvoje Barbora buvo iškilmingai karūnuota Lenkijos karaliene. 1551 m. gegužės 8 d. po sunkios ligos karalienė Barbora mirė, o Žygimantas Augustas liko be įpėdinių.

Barbora Radvilaitė užima ypatingą vietą Lietuvos kultūroje: ji tapo legenda, grožio, meilės, žmogiškos laimės ir jos trapumo simboliu.

Žygimantas Augustas Vilniaus rūmuose praleido daug laiko, būdamas išlavinto meninio skonio, čia sukaupė gobelenų ir kitų dailės kūrinių, ginklų ir šarvų, puošnių brangenybių rinkinius, per 3 tūkstančių tomų biblioteką. Išplėtė didžiųjų kunigaikščių rezidenciją, pritraukė į Vilnių išsilavinusių ir nagingų žmonių, sukomplektavo išsilavinusių žmonių kanceliariją. Vilniuje rinkosi seimai, buvo piimamos užsienio pasiuntinybės, saugotas valstybės archyvas ir iždas.

Paroda supažindina su vertinga Vrublevskių bibliotekoje saugoma vaizdine ir tekstine medžiaga. Galime pamatyti senosios grafikos darbus – XVII–XIX amžiais sukurtus karalienės Barboros, jos brolio Radvilos Rudojo (1512–1584), dėdės Radvilos Juodojo (1515–1565), Žygimanto Augusto portretus. Joje eksponuojami to meto raštai – LDK valdovo Žygimanto Augusto epochos liudytojai: pirmoji Lietuvos istorija, parašyta Motiejaus Strijkovskio (1582 m., Karaliaučius), Martyno Bielskio Kronika (1597, Krokuva), Stanislovo Sarnickio Analai (1587, Krokuva), Arnoldo Mylijaus Kelne (1594) išleista Lenkijos valdovų portretų knyga, Žygimanto Augusto 1558 metų ediktas. Čia taip pat padėti ir naujausi šių dienų moksliniai veikalai.

Parodos autorė Dalia Bikauskienė

Klausyti garso įrašo >>

   

 

 

 

 

Didžioji kunigaikštienė, karalienė Barbora

1520 m. gruodžio 6 dieną gimė Vilniuje, kašteliono, vėliau LDK etmono, Jurgio Radvilos ir antrosios žmonos Barboros Koliankos šeimoje, kurioje jau augo brolis Mikalojus, vėliau pramintas Ruduoju, ir sesuo Ona Elžbieta.

1537-05-18 ištekinta už Vilniaus vaivados Stanislovo Goštauto į Geranainis. Vyrui 1542 m. gruodį mirus, apsigyveno tėvų rūmuose Vilniuje.

1544 m. Radvilų rūmuose susitiko su Žygimantu Augustu.

1547 m. liepą su juo slapta susituokė.

1548 m. balandį, mirus Žygimantui Senajam, o Žygimantui Augustui tapus didžiuoju kunigaikščiu, buvo oficialiai pripažinta Lietuvos didžiąja kunigaikštiene.

1549 m. gegužės 1 d. vyras užrašė dovį LDK valdose: Kauno pilį, miestą, Rumšiškes, Merkinę, Alytų, Nemunaitį, Simną, Žodiškes, Talvošavą, Darsūniškį, Birštoną, Žiežmarius, Žaslius, Stakliškes, Karmėlavą, Vilkiją, Veliuoną, Skirsnemunę, Raseinius, Josvainius. Barbora tapo viena turtingiausių moterų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje.

1550 m. gruodžio 7 dieną Vavelio katedroje karūnuota Lenkijos karaliene.

1551 m. gegužės 8 d. mirė Vavelio karališkojoje pilyje, birželio 24 dieną iškilmingai palaidota Vilniaus katedroje.

1931 m. Vilniaus katedroje, Karalių kriptoje, buvo rasti palaikai, o 2001-aisiais atlikti antropologiniai tyrimai.

Didysis kunigaikštis, karalius Žygimantas Augustas

1520 m. rugpjūčio 1 d. gimė Krokuvoje, Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos santuokoje.

1522 m. LDK seimo paskelbtas sosto įpėdiniu.

1544 m. gavo faktišką valdžią LDK.

1548 m. po tėvo mirties tapo abiejų valstybių vadovu.

1547–1557 m. iždui papildyti įsakė Kunigaikštystėje vykdyti Valakų reformą, 1559 m. – valstybinių girių reviziją.

1547 m. prieš motinos Bonos ir lenkų ponų valią vedė Barborą Radvilaitę.

1566 m. patvirtino Antrąjį Lietuvos Statutą, ginantį bajorų teises.

1569 m. pasirašė Liublino uniją. Šito susitarimo siekė dėl iškilusios grėsmės kariauti dviem frontais plečiantis Livonijos karui (1558–1588).

1561-11-28 Vilniaus sutartimi Livonija prisiekė Žygimantui Augustui, jos žemes prijungiant prie LDK.

1569 m. į Lenkiją inkorporavo Karališkąją Prūsiją.

Paskutinis Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovas mirė Knyšine (Bialystoko vaivadija) 1572 m. liepos 7 dieną, palaidotas Krokuvoje, Vavelio katedroje.

Dėl politinių ir asmeninių priežasčių toleravo reformacijos judėjimą, bet į valdymo pabaigą rėmė katalikus ir netrukdė jiems kovoti su šiuo judėjimu.

Mėgo reziduoti Vilniuje: čia pastatydino patrankų liejyklą, išplėtė pilies arsenalą, užbaigė naujuosius valdovų renesanso stiliaus rūmus, kuriuose sukaupė vertingas meno, karybos, muzikos, knygų kolekcijas.

Valstybės reikalams skirdavo daug energijos, sunkias ir sudėtingas problemas spręsdavo savaip, atidėliodamas vėlesniam laikui, numatydamas galimus pasirinktų sprendimų padarinius. Jam valdant, LDK palaikė gerus santykius su Krymo Chanatu ir su jo globėja Turkija (nuo 1566 metų), o nuo 1568 m. – su Švedija.