Judaizmas
Naujausi judaikos leidiniai LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose »
Judaizmas, viena didžiųjų pasaulio religijų; monoteistinė. Izraelio valstybinė religija. Biblinių laikų religija dar vadinama izraelitų religija (nes nebuvo susiformavusi religinė etinė judėjų bendrija, egzistavo tik izraelitų gentys). Judaizmas suvokiamas kaip žydų religija, filosofija ir gyvenimo būdas.
Bendros religinės sistemos ir dogmų judaizme nėra. Didžiausiu pranašu laikomas Mozė (Įst 34, 10–11). Jam Dievas apreiškė savo vardą (Jahvė), su Moze, per jį – su tauta, sudarė Sandorą ir paliko Įstatymą (Torą; Įst 29, 9–14). Toroje (Rašytinėje išskiriama 613 įsakų, įstatymų ir nuostatų) ir Talmude išdėstytais ritualiniais bei etiniais įstatymais ir nuostatomis pagrįsta judaizmo doktrina. Tora (Įstatymo knygos, dar vadinama Penkiaknyge), Pranašų knygos ir Raštai (Išminties, Psalmių knygos) sudaro hebrajų Bibliją (Tanachą); galutinai kanonizuota apie 2 a. po Kristaus. Po pranašų epochos gyvenusių išminčių (tanajų) Toros aiškinimai sudėti į Mišną (sudaryta apie 2 a. pabaigą), šios komentarai, 3–6 a. išminčių (amorajų) diskusijos dėl Mišnoje iškeltų halachinių problemų – į Gemarą (sudaryta 6 a. pabaigoje). Yra Jeruzalės (baigtas apie 4 a.) ir Babilono (baigtas apie 6 a.) Talmudai. Žydų filosofas Maimonidas suformulavo trylika judaizmo principų: Kūrėjas kuria ir valdo kūrinius; yra vienas ir nėra kito panašaus į Jį; Kūrėjas yra bekūnis ir į Jį nieko nėra panašaus; Kūrėjas yra Pirmasis ir Paskutinysis; tik Kūrėjui galima melstis; visi pranašų žodžiai teisingi; Mozės pranašavimas teisingas, jis didžiausias pranašas; Tora buvo duota Mozei; Tora nebus pakeista; Kūrėjas žino žmonių darbus ir mintis; atlygina geru tiems, kurie laikosi Jo nuostatų, ir baudžia tuos, kurie pažeidžia Jo nuostatas; Mesijas ateis; mirusieji bus prikelti Kūrėjo valia. Remiantis jais t. p. laikomasi bendrų religinių nuostatų. Religinių papročių, praktikos ir Toros interpretavimas nėra normatyvinis ar dogminis, visiems privalomas. Judaizmas įvairiose šalyse ir kultūrose reiškiasi skirtingai, religinės praktikos, normų ir draudimų laikymasis, liturgija ir kita priklauso nuo judaizmo krypties. <...> Vykstant įvairiems pokyčiams susiformavo šiuolaikinio judaizmo atšakos – ortodoksinis, reformuotasis, konservatyvusis, rekonstrukcionistinis, humanistinis. Tradicinį religinį gyvenimą siekiantys išsaugoti žydai vadinami ortodoksais.
Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, t. 8, p. 750–751.
 |
Neusner, Jacob. Chapters in the formative history of Judaism : current questions and enduring answers. Lanham (Md.) : University Press of America, c2006. ISBN 0761833854. |
|
 |
Peters, Francis Edwards. The Children of Abraham : Judaism, Christianity, Islam. Princeton and Oxford : Princeton University Press, 2004. ISBN 0691120412. Garsaus religijų istorijos tyrėjo F. E. Peterso studija skirta judaizmo, krikščionybės ir islamo lyginamajai analizei, atkreipiant ypatingą dėmesį į daugybę jų tarpusavio panašumų. Didžiųjų religijų istorija sekama nuo VI a. pr. Kristų, kai žydai grįžo į Palestiną iš nelaisvės Babilonijoje, iki Viduramžių, kai jos įgavo savo dabartinį pavidalą. |
|
 |
Samely, Alexander. Forms of rabbinic literature and thought : an introduction. Oxford : Oxford University Press, c2007. ISBN 9780199296736. http://lmavb.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000243012 |
|
 |
Perl, Gil S. The Pillar of Volozhin : Rabbi Naftali Ẓvi Yehuda Berlin and the world of nineteenthcentury Lithuanian Torah scholarship. Perl. Boston (Mass.) : Academic Studies Press, 2013. ISBN 9781618113016. |
|
 |
Rethinking the messianic idea in Judaism / edited by Michael L. Morgan and Steven Weitzman. Bloomington & Indianapolis (Ind.) : Indiana University Press, c2015. ISBN 9780253014740. http://lmavb.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000368913 |
|
 |
Wein, Berel; Goldstein, Warren. The Legacy : teachings for life from the great Lithuanian rabbis. New Milford (Conn.) : Maggid Books, 2012. ISBN 9781592643622. |
|
 |
Вихнович, Всеволод Львович. Иудаизм. Санкт-Петербург : Академия исследования культуры, 2010. ISBN 9785903931705. http://lmavb.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000296542 |
|
 |
Lupovitch, Howard N. Jews and Judaism in world history. London ; New York (N.Y.) : Routledge, 2010. ISBN 0415462045. http://lmavb.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000271457 |
|
 |
Jewish blood : reality and metaphor in history, religion, and culture / edited by Mitchell B. Hart. London ; New York : Routledge, 2009. ISBN 0415477492. http://lmavb.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000276234 Šioje knygoje tyrinėjama žydų sąsaja su krauju. Pateikiami Izraelio, Europos ir Amerikos žydų istorijos, religijos ir kultūros pavyzdžiai, parodant kraujo svarbą šios tautos papročiuose. |
|
 |
Chat, Edward. Judaizm - religia żydowska. Kielce ; Sandomierz : Wydawnictwo Diecezjalne i Drukarnia, 2007. ISBN 9788373008106. |
|
 |
Stampfer, Shaul. Lithuanian yeshivas of the nineteenth century : creating a tradition of learning. Oxford ; Portland (Or.) : Littman Library of Jewish Civilization, 2014. ISBN 9781906764609. http://lmavb.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000329238 IX a. Lietuvos ješivos (judaizmo dvasinės seminarijos) garsėjo dėl kokybiškų studijų ir auklėjimo, o jose taikyti mokymo metodai išplito įvairių šalių žydų mokyklose. Iš hebrajų į anglų kalbą verstoje knygoje nagrinėjama 1802–1914 m. laikotarpio Lietuvos ješivų kilmė, plėtra ir vaidmuo visuomenėje. Ypatingas dėmesys skiriamas bene žinomiausiai Valažino miestelio ješivai (dabartinėje Baltarusijoje), taip pat aptariama Vilijampolės (buvusio Kauno priemiesčio) ir Telšių ješivų veikla. |
|
 |
Pažėraitė, Aušra. Litvakiško ortodoksinio judaizmo formavimasis. Vilnius : Versus aureus, 2005. ISBN 9955601612. Knygoje aptariamos pagrindinės tradicinės žydų gyvenimo sanklodos institucijos (kahalas, rabinatas ir rabiniškos studijavimo institucijos) – jų ištakos, istorinė sklaida, tiek ideologinės Naujųjų laikų priešpriešos, su kuriomis susidūrė litvakai, bei naujųjų kelių, kaip išsaugoti tradicines vertybes, paieška, kuri konkrečiai pasireiškė per Musar judėjimą. Šie pagrindinių institucijų transformacijų ir ideologinių priešpriešų veiksniai iš esmės ir nulėmė litvakiškos ortodoksijos „veidą“, išryškėjusį XX a. Etapiškai knygoje įgyvendinami šie uždaviniai: 1) peržvelgiamos pagrindinių tradicinės žydų gyvenimo sanklodos institucijų ištakos ir istorinė sklaida iki pat Naujųjų laikų; 2) aptariami pagrindiniai Naujųjų laikų žydų religinių ir kultūrinių priešpriešų ideologiniai pagrindai; 3) analizuojama litvakų rabiniškosios minties plėtotė per konfliktą tarp mitnagdų ir chasidų XVIII a. pab., konfrontacija su Haskalos sąjūdžiu XIX a. ir Musar judėjimo sklaida XIX a. 2 pus.; 4) peržvelgiama tradicionalistinio judaizmo kaip tradicinės žydų gyvenimo sanklodos transformacija į ortodoksinį judaizmą XX a. prad. Anotacija iš duomenų bazės „Lituanistika“ |
|
 |
Pažėraitė, Aušra. Nesuk į kelią iš takelio : Lietuvos žydų religinės ir filosofinės minties paveldo trajektorijomis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. ISBN 9786090702635. http://lmavb.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000408444 |
|
 |
Sacred : books of the three faiths : Judaism, Christianity, Islam / edited by John Reeve ; essays by Karen Armstrong, Everett Fox, F.E. Peters ; catalogue contributions by Colin F. Baker ... [et al.]. London : British Library, 2007. ISBN 9780712349758. |
|
Naujausi judaikos leidiniai LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose »