Rubrikoje 10 klausimų apie knygas – Jolantos Miškinytės mintys
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Man vertinga atrodo kiekviena talentingai sukurta knyga, nepriklausomai nuo žanro. Tokia, kuri žadina vaizduotę, mąstymą, prikausto savitu stiliumi, yra daugiasluoksnė. Kurios ne tik neužmiršti jau kitą dieną, bet kuri tampa tarsi pėdsaku dvasinėje biografijoje. O kur dar knygos teikiamos žinios. Gera knyga moko gražios kalbos – tiek gimtosios, tiek ir svetimos. Meniškai išleista knyga džiugina akį. Kartais pateikia netikėtumų. Pavyzdžiui, kai išpakavau internetu įsigytą Jane Fletcher Geniesse knygą apie legendinę keliautoją Freyą Stark, aptikau, kad ji išleista ant popieriaus su sendintu efektu. Be to, skaitydama turėjau išpjaustyti jos puslapius. Per pandemiją atradau ir naują namų bibliotekos vertę. Kai uždarytos viešosios bibliotekos, vienas kitas tūkstantis knygų namuose reiškia net per gūdžiausią karantiną nelikti vienišam.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Šis klausimas toks netikėtas, kad net išmušė iš vėžių. Tiesiog esu pati įpratusi klausyti bibliotekininkų rekomendacijų - jie juk apie knygas, leidybos naujienas žino gerokai daugiau.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Turbūt neteko. Niekad nestačiau ant jokios knygos kavos puodelio, neužkūrinėjau jos puslapiais židinio. Ir mano vaikai nuo mažų dienų įprato, kad knygoms ne vieta ant grindų, nes tai ne tas pats, kas žaislai. Nebereikalingas knygas gabenu į gimtųjų Anykščių biblioteką, kuriai jaučiu daug sentimentų. Kitados man tai buvo pati įdomiausia vieta, kur nesyk leidau laiką pasprukusi iš nuobodžių pamokų.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Kuomet pirkau skaitmeninių tekstų skaityklę, pati nebuvau tikra, kuo tai baigsis. Tačiau baigėsi tuo, kad naudoju ją tik kelionėse ar kai norisi išnaudoti laiką kokiame nors laukiamajame. Dar – kai dominanti knyga yra vienkartinio skaitymo. Nors esu iš žmonių, kurie mėgsta turėti spausdintą knygą, suprantu, kad reikia save tramdyti – namai juk ne guminiai.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Manau, kad turi. Maniškei kartai, kuri augo ir brendo dar sovietmečiu už geležinės uždangos, kaip tik knyga ir buvo tas langelis į pasaulį. Pamenu, Nietzschę pirmąkart teko skaityti partizaniškai atspausdintą rašomąja mašinėle, ir gaudavai tokį leidinį tik nakčiai-dviem, nes norinčiųjų eilė buvo ilga. Universitetinių studijų laikais kai kurias knygas bibliotekos darbuotojai atnešdavo iš vadinamųjų specfondų - jos ne visiems buvo prieinamos. Garsusis Vilniaus knygynas „Draugystė“ su platesne užsienio literatūros pasiūla skatino mokytis svetimų kalbų. E. Hemingway`aus kūryba, ypač karo korespondento pasakojimai man nulėmė žurnalisto profesijos pasirinkimą. Tad knyga manajai kartai turbūt buvo tokios pat svarbos, kokios šiais laikais yra kompiuteris, t.y., tai, be ko neįsivaizduojamas gyvenimas.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Draugui vis tik skolinčiau bet kurią knygą, nes kokia gi draugystė be pasitikėjimo. Gal ta knyga jam labiau reikalinga nei man, galbūt gali net gyvenimą pakeisti. Be to, tikiu, kad knygos turi savo kelius ir likimus. Štai paskolinta viena svarbiausių mano gyvenimo knygų Thomo Manno „Užburtas kalnas“ sugrįžo namo po septynerių klajonių metų.
Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Turbūt išeitų mišrus veikalas, kaip ir dažno žmogaus atveju. Kiekvienas skyrius – vis kito žanro. Būtų ir pasakos, ir nuotykių, ir dramos, ir absurdo, taip pat ir moteriško romano puslapių.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Vokietijos bei ispanakalbių šalių, ir tai nesikeičia bemaž visą gyvenimą.
Jeigu pats rašytumėt, apie ką būtų knyga?
Stengiuosi apskritai mažiau rašyti, tik tai, ką pasakyti viešai man atrodo ypatingai svarbu. Rašytojų dabar jau turbūt daugiau nei skaitytojų, ir žodis skursta, darosi nuvertintas. O popierinė leidyba dar ir naikina miškus. Jeigu kažkada knygos vis tik imčiausi, ji būtų ne grožinė. Manau, rašyčiau kokia nors visuomeniškai svarbia tema, siekdama, kad knyga turėtų išliekamosios vertės kaip mūsų laikmečio ženklas.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Paprastai skaitau iškart kelias knygas. Šiuo metu tai yra George Minois „Vienatvės ir vienišių istorija“ bei Miguelio de Unamuno „Don Kichoto ir Sančos gyvenimas“. Kadangi netikėtai užgriuvusi pandemija nušvilpė iš panosės jau suplanuotą skrydį į Lisaboną, keliauju bent Franciszeko Ziejos knygos „Mano Portugalija“ puslapiais. Na ir, kaip kasmet, artėjant pavasariui po ranka vėl atsirado gražiai iliustruotas leidinys „Churchill &Chartwell“ apie Winstono Churchillio gyvenimo namus ir jo puoselėtus sodus – šią knygą kaskart skaitau tarsi naujai.