Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Crusading and chronicle writing on the medieval Baltic region: a companion to the Chronicle of Henry of Livonia. London: Routledge, 2020. 522 p.

XIII a. pradžioje parašytoje Henriko Latvio (Livonijos) kronikoje pateikiama 1186–1227 m. vykusių kryžiaus žygių į Livoniją ir Estiją istorija. Ši kronika – vienas iš ryškiausių XIII a. kryžiaus karų praktinės ideologijos pavyzdžių bei vienintelis išsamus to meto įvykius Livonijoje liudijantis šaltinis. Šioje studijoje aptariami nauji Henriko Latvio kronikos tyrimai. Siekiama atskleisti kolonizacijos ir priverstinio krikščionybės platinimo ideologiją, vokiečių riterių diplomatinius, religinius ir karinius veiksmus, taip pat Livonijos kronikos vertinimą nuo Viduramžių iki šių dienų.

Steen, Anton. Between past and future: elites, democracy and the state in post-Communist countries: a comparison of Estonia, Latvia and Lithuania. Abingdon: Routledge, 2019. 389 p.

Ši sociologinė studija pirmą kartą paskelbta 1997 metais, tačiau išlieka aktuali ir šiandien. Joje nagrinėjamas elitas kaip pagrindinis demokratinio valdymo ir politikos pokyčių veiksnys. Siekdamas atskleisti kolektyvinį elito portretą kiekvienoje iš Baltijos valstybių, autorius atliko reprezentatyvias gyventojų nuomonės apklausas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Šis sociologinis tyrimas leido nustatyti ir palyginti Baltijos šalių nacionalinio elito struktūros bei vykdomos politikos ypatybes.

Bordering Russia: theory and prospects for Europe's Baltic rim. Abingdon: Routledge, 2018. 322 p.

Žymaus tarptautinės politikos tyrinėtojo Hanso Mouritzeno redaguotas esė rinkinys pirmą kartą paskelbtas 1998 metais. Jame aptarta istorinė Baltijos šalių patirtis ir geopolitinė padėtis, nagrinėjama Vakarų politika Rusijos bei Baltijos valstybių atžvilgiu. Parodyta, kaip buvusių tarybinių respublikų priėmimas į NATO ir ES kėlė Vakarų santykių su Rusija įtampą. Skaitytojams bus įdomu pasvarstyti, ar pasitvirtino prieš daugiau kaip dvidešimt metų darytos Baltijos šalių geopolitinės ateities prognozės.

Balberyszski, Mendel. Stronger than iron: the destruction of Vilna Jewry, 1941–1945: an eyewitness account. Jerusalem: Gefen Publishing House, 2010. 331 p. 

Šiame liudininko pasakojime aprašomas nacių įvykdytas Vilniaus žydų bendruomenės sunaikinimas. Tai svarbus istorinis šaltinis, kuriame liudijama abiejų Vilniaus getų istorija, o  gyvenimas Mažajame gete aprašomas nuo pat jo įkūrimo iki likvidavimo. Knyga leidžia pažvelgti į vidinį autoriaus gyvenimą, parodo jo valią išgyventi Holokausto sąlygomis ir papasakoti savo asmeninę ir visos savo tautos kančių istoriją ateities kartoms.

Schoenburg, Nancy; Schoenburg, Stewart. Lithuanian Jewish communities. Northvale: Jason Aronson, Inc., 1996. 502 p. 

Šioje knygoje abėcėlės tvarka išvardijamos prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvavusios žydų bendruomenės. Kiekvienos bendruomenės apraše nurodomas jos įsikūrimo laikas, žydų gyventojų skaičius skirtingais metais, žymių gyventojų asmenvardžiai, išvardijamos sinagogos ir krautuvės. Kiekvienas miestelis pažymėtas priede spausdinamame Lietuvos žemėlapyje. Pateikiami pasaulyje veikiančių litvakų organizacijų narių sąrašai. Šis vertingas vadovas ypač naudingas savo genealogiją tiriantiems Lietuvos žydų palikuonims. 

Oshry, Ephraim.  The annhilation of Lithuanian Jewry. Brooklyn: Judaica Press, 1995. 312 p.

Šią knygą sudaro dvi gana skirtingos dalys: autoriaus asmeniniai  prisiminimai apie Kauno getą ir nacių sunaikintų Lietuvos žydų bendruomenių sąrašas. Jos autorius – labai religingas ortodoksų rabinas, todėl nenuostabu, kad ypač daug dėmesio skiriama religiniam žydų bendruomenių gyvenimui, išvardijami kiekvieno aprašomo štetlo rabinai. Pabrėžiama, kad Kauno gete gyvenę žydai buvo ypač religingi. Daugelyje skyrių aprašoma, kaip geto kaliniai stengdavosi laikytis judėjų religinių įstatymų ir atlikti reikiamus ritualus netgi tomis labai sunkiomis sąlygomis. Autorius apmąsto, kaip intensyvus dvasinis gyvenimas praskaidrindavo ir įprasmindavo niūrią geto realybę.

Berger, Sidney E. Rare books and special collections. Chicago: Neal-Schuman, 2014. 537 p.

Žymaus JAV knygotyrininko naujausioje knygoje išsamiai nagrinėjami įvairūs bibliotekų ir muziejų fonduose saugomų retų spaudinių ir specialiųjų kolekcijų dalykai. Iš aptariamų temų – retų dokumentų komplektavimo būdai ir šaltiniai, katalogavimas, saugojimas, konservavimas ir restauravimas, informacijos sklaida, parodos ir ekskursijos, teisiniai ir etikos klausimai, retų leidinių prekyba, aukcionai, dovanojimas ir kt. Kalbama apie retų knygų svarbą skaitmeniniam pasauliui.

Handbook of cultural economics. Cheltenham: Edward Elgar Publishing, 2020. 539 p.

Antra, pataisyta ir papildyta šio vertingo kultūros ekonomikos vadovo laida atspindi per pastaruosius kelerius metus įvykusius pokyčius šioje mokslo srityje. Atsižvelgiama į naujus tyrimus, literatūrą ir naujų technologijų poveikį kūrybinėms industrijoms bei medijoms. Iš aptariamų temų – menininkų darbo rinka, kūrybiškumas, globalizacija, tarptautinė prekyba, aukcionai, muziejai, opera, scenos menas, leidyba, internetas, mokesčiai, gerovės ekonomika ir daugelis kitų.

Bem, Kazimierz. Calvinism in the Polish-Lithuanian Commonwealth 1548–1648: the churches and the faithful. Leiden; Boston: Brill, 2020. 322 p. 

Kalvinisto pastoriaus knygoje pateikiama reformatų bažnyčių istorija Abiejų Tautų Respublikoje. Nagrinėjama bažnytinė politika, liturgija, svarbios kalvinistų bažnyčios drausmės ir pamaldumo praktikos. Svarstoma, kodėl visų luomų žmonės galėdavo atsiversti į kalvinizmą. Remiantis išsamiais pirminių šaltinių tyrimais, prieštaraujama nusistovėjusiai nuomonei, kad kalvinizmas Abiejų Tautų Respublikoje patyrė nuosmukį jau 1570 metais, ir teigiama, kad jis klestėjo iki XVII a. ketvirto dešimtmečio.

Kuznitz, Cecile Esther. YIVO and the making of modern Jewish culture: scholarship for the Yiddish nation. Cambridge: Cambridge University Press, 2017. 307 p. 

Žymios žydų istorijos tyrinėtojos Cecile E. Kuznitz monografijoje pirmą kartą pateikiama išsami garsaus Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) istorija. Jį 1925 metais Vilniuje įsteigė žymūs to meto Rytų Europos intelektualai, siekdami kaupti ir tirti žydų kultūros paveldą. Per 15 veiklos Vilniuje metų YIVO tapo pasaulinės reikšmės žydų mokslo ir kultūros centru. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui bei Holokaustui, institutui teko perkelti savo veiklą į Niujorką, o jo sukauptos kolekcijos labai nukentėjo. Šiandien YIVO institute saugomas neįkainojamas Rytų Europos žydų istoriją ir kultūrą liudijantis dokumentinis paveldas, vykdoma intensyvi jo sklaida.

Mishell, William W. Kaddish for Kovno: life and death in a Lithuanian ghetto. Chicago: Chicago Review Press, 1918. 398 p.

Kadišas (aram. kadiš) yra judėjų malda už mirusiuosius. Knygoje „Kadišas Kauno getui“ pasakojama apie autoriaus asmeninę patirtį, kovojant už išgyvenimą gete, o vėliau – Štuthofo ir Dachau koncentracijos stovyklose. Knygoje vaizdžiai perteikiama skaudi geto tikrovė, beribis kankintojų žiaurumas. Kartu parodomas kalinių išradingumas, valia išgyventi, negęstanti vilties ugnelė. Knyga leidžia pažvelgti į jaunuolio, kuriam teko subręsti, gyvenant nežmoniškomis sąlygomis, netekus artimųjų, vidinį pasaulį. 

Graney, Katherine. Russia, the former Soviet republics and Europe since 1989: transformation and tragedy. New York: Oxford University Press, 2019. 439 p.

Šioje studijoje pateikiama plati ir istoriškai pagrįsta Rusijos ir kitų 14 buvusių sovietinių respublikų europėjimo procesų apžvalga, aprėpianti laikotarpį nuo Sovietų Sąjungos griuvimo iki šių dienų.  Lyginamas skirtingas posovietinių valstybių santykis su Europa. Aptariama, kaip Europos kultūros bei civilizacijos pirmumo idėjos veikia posovietinio regiono europėjimo procesą. Aptariama dabartinė Europos kultūrinė, politinė ir ekonominė krizė.