Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Griffante, Andrea. Children, poverty and nationalism in Lithuania, 1900–1940. Cham: Palgrave McMillan, 2019. 148 p. 

Naujoje Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo monografijoje aptariama našlaičių, pamestinukų ir vargšų vaikų socialinės globos raida Lietuvoje nuo XX a. pradžios iki Antrojo pasaulinio karo. Tuo metu  vaikų globa daugiausia rūpinosi labdaros organizacijos. Lietuvių vaikų socialinės globos organizacijų tinklas buvo ryškiai etninio-tautinio pobūdžio ir nuolat varžėsi su stipresnėmis lenkų paramos vaikams organizacijomis. Aptariama, kokį poveikį šiems procesams darė nacionalistiniai ir politiniai diskursai, ir kaip vaikų prieglaudos tapo tautos kūrimo institucijomis.

Naithani, Sadhana. Folklore in Baltic history: resistance and resurgence. Jackson: University Press of Mississippi, 2019. 115 p.

Šiame veikale pirmą kartą anglų kalba pateikiama Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautosakos tyrimų istorija, aprėpiant laikotarpį nuo sovietų okupacijos pradžios iki šių dienų. Okupacijos metu tautosakos tyrimų institucijos ir jose dirbę specialistai patyrė ideologinį sovietų valdžios spaudimą, persekiojimus. Daugelis tautosakos specialistų emigravo į Vakarus. Nepaisant griežtos ideologinės priežiūros, tautosaka Baltijos šalyse buvo gyvai puoselėjama, ji stiprino Baltijos šalių tautinę tapatybę ir padėjo kovoti su totalitarine priespauda. Po nepriklausomybės atkūrimo tautosakos mokslas Baltijos šalyse ėmė sparčiai vystytis, atsirado galimybės tyrinėti sovietiniais laikais draustą tautosaką. Rengiant knygą naudotasi ir archyviniais dokumentais, ir žodinės istorijos duomenimis.

Wheeler, Tom. From Gutenberg to Google: the history of our future. Washington, D.C.: Brookings Institution Press, [2019]. 286 p. 

Šiandienos pokyčiams informacinių technologijų srityje paklojo pagrindus ankstesniais šimtmečiais vykusios informacinės ir komunikacinės revoliucijos. Šioje buvusio JAV federalinės komunikacijos komisijos pirmininko knygoje aptariami du perversmai: spaudos renkamaisiais spaudmenimis išradimas XV a. ir telegrafo išradimas XIX a. pradžioje. Jų poveikis to meto visuomenei lyginamas su dabartine būkle, kai žaibiški informacinių technologijų pokyčiai veikia darbo pobūdį, asmens privatumą, švietimą, žiniasklaidą ir kone visas kitas šiuolaikinio gyvenimo sritis. Aptariama, kaip dirbtinis intelektas, virtuali realybė ir kibernetinio saugumo siekimas kloja pamatus dar vienai informacinių tinklų revoliucijai.

Entangled interactions between religion and national consciousness in Central and Eastern Europe. Boston: Academic Studies Press, 2020. 197 p. 

Šiame esė rinkinyje tarptautinė mokslininkų grupė nagrinėja sudėtingą religijos ir tautinės savimonės santykį šiuolaikiniame pasaulyje. Aptariama daugybė Centrinės ir Rytų Europos pavyzdžių, aprėpiant laikotarpį nuo Naujųjų laikų iki XX a. pradžios. Atskleidžiama religinių praktikų, institucijų ir retorikos reikšmė, formuojant tautinę savimonę. Parodoma, kaip imperinė galia buvo susieta su visuotine religija. Nagrinėjama daug klausimų: bažnytinė architektūra, šventumas, spauda, švietimas, festivaliai, filantropija, atsivertimas ir kt. 

McKitterick, David. The invention of rare books: private interest and public memory, 1600–1840. Cambridge: Cambridge University Press, [2018]. 450 p.

Kada sena knyga tampa geidžiama retenybe? Šioje knygoje pirmą kartą nagrinėjama retos knygos sąvokos raida. Aptariant pavyzdžius iš įvairių Europos šalių, pasakojama, koki vaidmenį atliko kolekcininkai, knygų prekybininkai ir bibliotekos, formuojant šią sąvoką XVI–XIX amžiais. Dauguma tuo laikotarpiu nustatytų knygos retumo kriterijų liko tie patys ir šiandien. Parodoma, kaip retos knygos tapo ne tik privataus, bet ir viešojo susidomėjimo objektais. 

Pettegree, Andrew; der Weduwen, Arthur. The Bookshop of the world: making and trading books in the Dutch golden age. New Haven: Yale University Press, [2020]. 485 p.

XVII a. Nyderlandų istorijoje žinomas kaip aukso amžius, kai ypač klestėjo menai, mokslas, pramonė. Šioje puikiai parašytoje, įdomioje studijoje žymūs knygos istorijos specialistai pirmą kartą atskleidžia, kaip aukso amžiaus Olandija tapo Europos knygų rinkos užkariautoja. Tuo metu sparčiai vystėsi knygų bei laikraščių leidyba ir prekyba, buvo skelbiami knygų katalogai, rengiami aukcionai. Spausdintos knygos turėjo didžiulę reikšmę aukso amžiaus olandų gyvenimui. Pažymima, kad Olandijoje buvo išleidžiama ir parduodama daugiau knygų vienam gyventojų, nei bet kurioje kitoje Europos šalyje. Knygoje parodoma, kad, norint suprasti Naujųjų laikų socialinį, ekonominį ir politinį gyvenimą, būtina studijuoti to meto knygų kultūrą.

Rosin, Josef. Protecting our Litvak heritage: a history of 50 Jewish communities in Lithuania. – Coral Cables: The Friends of the Yurburg Jewish Cemetery, Inc., 2009. 438 p. 

Žymaus litvakų istoriko Josefo Rosino knygoje atskleidžiama 50 Lietuvos štetlų istorija. Pateikiama išsami informacija apie jų įsikūrimą, raidą ir sunaikinimą Holokausto metu. Knygoje nemažai nuotraukų, statistinių duomenų, įvairiose akcijose ir projektuose dalyvavusių asmenų sąrašų. Jeruzalės Hebrajų universiteto profesoriaus Dovo Levino parašytame įvadiniame straipsnyje glaustai apžvelgiama Lietuvos žydų istorija nuo XIV a. iki šių dienų. Knygoje taip pat pateikiama trumpa autoriaus autobiografija ir terminų žodynėlis. Ši knyga – vertingas šaltinis visiems besidominantiems litvakų istorija, kultūra ir genealogija. 

Making Livonia: actors and networks in the Medieval and Early Modern Baltic Sea Region. London; New York: Routledge, 2020. 343 p.

Livonija vadinamas istorinis regionas buvo išsidėstęs dabartinėje Estijos bei Latvijos teritorijoje. Jis susidarė, vienuolių ordinams užkariavus, kolonizavus ir sukrikščioninus pagoniškas gentis rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Šis svarbus istorinis virsmas pastaraisiais keliais dešimtmečiais sulaukia vis daugiau tyrėjų dėmesio. Talino universiteto istorikų redaguotame esė rinkinyje siekiama atskleisti Livonijos istoriją nuo XII amžiaus pabaigos iki XVII amžiaus. Nagrinėjama  politinių, socialinių ir kultūrinių struktūrų bei veikėjų sąveika, besiformuojant daugiasluoksnei, daugialypei visuomenei. Aptariama, kaip užkariautoje teritorijoje kūrėsi naujos institucijos, buvo paskirstyta valdžia, mezgėsi socialiniai ryšiai ir radosi elitas. 

Vardys, V. Stanley; Sedaitis, Judith B. Lithuania: the rebel nation. New York: Routledge, 2019. 242 p.

Iš Lietuvos kilusių JAV politologijos ekspertų knygoje atskleidžiami keli svarbūs lietuvių  tautos raidos laikotarpiai. Aptarus Lietuvos valstybės susidarymą Mindaugo laikais, toliau kalbama jau apie XX a. tarpukario Lietuvos valstybę, pasipriešinimą sovietinei okupacijai, Sąjūdį ir dabartinės nepriklausomos Lietuvos kovą su sovietine praeitimi. Ypač daug dėmesio skiriama laisvės kovoms ir tautos savimonės formavimuisi.

Ozer, Mark N. The Litvak legacy. Bloomington: Xlibris, 2019. 676 p.

XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje per milijoną žydų litvakų paliko Lietuvą ir išsibarstė po visą pasaulį. Šioje knygoje atskleidžiama litvakų kultūra ir aptariama, kuo ji skyrėsi nuo kitose šalyse gyvenusių žydų kultūros. Teigiama, kad emigracijoje išsaugota litvakų kultūros tradicija buvo tęsiama kelias kartas ir padarė reikšmingą poveikį valstybėms, kuriose apsigyveno litvakai imigrantai. Aprašomos litvakų diasporos JAV, Jugtinėje Karalystėje, Kanadoje, Pietų Afrikoje ir Izraelyje.

Beresniova, Anna Christine. Holocaust education in Lithuania. Lanham: Lexington Books, 2017. 189 p.

Siekdama įvertinti švietimo apie Holokaustą ir antisemitizmą kokybę Lietuvoje, JAV antropologė A. C. Beresniova 2011–2013 m. atliko etnografinį tyrimą Lietuvos mokyklose. Šioje knygoje pateikiama bendra švietimo programų apie Holokaustą įgyvendinimo analizė. Autorė teigia, kad Lietuvos mokymo programose Holokausto istorija vis dar nėra tinkamai atspindėta ir jos dėstymas dažniausiai priklauso nuo paskirų mokytojų iniciatyvos. Jos nuomone, švietimui Holokausto ir antisemitizmo tema Lietuvoje daro įtaką užsienio bei vietiniai socialiniai veikėjai, taip pat įsisenėję antisemitiniai stereotipai. Mokslininkė teigia, kad, siekiant tobulinti švietimą apie Holokaustą, būtina pripažinti, jog mokymo programos šia tema neišvengiamai veikiamos politinių ir kultūrinių veiksnių.

The Oxford handbook of the Jesuits. New York, NY: Oxford University Press, [2019]. 1110 p.

Jėzaus draugijai nuo įkūrimo XVI a. būdinga plataus masto misionieriška, švietėjiška ir mokslinė veikla. Šiame kolektyviniame veikale vertinami įvairūs Jėzaus draugijos veiklos aspektai, pabrėžiant šio ordino atsparumą, lankstumą ir inovacinę dvasią. Knygą sudaro 40 straipsnių, kuriuose kalbama apie Jėzuitų ordino įkūrimą ir valdymą, teologinį jo veiklos pagrindimą, Jėzuitų dalyvavimą pasaulietinėje kultūroje, misijų veiklą, indėlį į meną ir mokslą, ordino panaikinimą XVIII a. ir jo atkūrimą XIX a. pradžioje. Aptariama, kaip Jėzaus draugija keičiasi dabartiniame pasaulyje, atkreipdama vis didesnį dėmesį į bendradarbiavimą su pasaulietine visuomene  ir dialogą su šiuolaikine kultūra.