Saulės ir knygos kelio ženklai: dievaitis Janas, rusėnas Pranciškus ir lietuvis Petras
Metų sąvartoje Biblioteką pasiekė prasminga dovana: – nauja Karolio universitete dirbančio kalbininko, kultūros istoriko Iljos Lemeškino monografija „Pranciškaus Skorinos portretas“. Tai – svarbi knyga, reikšmingas mūsų kultūros ženklas. Mat ja mes pagerbiame pirmąjį Lietuvos spaustuvininką, vertėją, rašytoją, gydytoją ir botaniką Pranciškų Skoriną.
Tokiu metu atėjusi knyga priminė romėnų Janą ‒ saulės kelio, laiko ir metų, durų ir vartų, pradžios ir pabaigos dievaitį, vaizduotą su raktu ir dviem veidais: jaunu, atsuktu į ateitį, ir senu, žiūrinčiu į praeitį. Rusėnas Pranciškus Skorina šiandien irgi toks – dviveidis. Vienu veidu jis žiūri į 500 metų senumo Vilnių ir ragina prisiminti spaudos pradžią Lietuvoje, o kitu jis nūnai žvelgia į Kunigaikštijos kultūros bei tradicijų paveldėtojas: Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą. Pirmiausia ir svarbiausia – į ateities Baltąją Rusią, iš kurios pats buvo kilęs.
Kuo mums svarbus, ką mums kalba Skorinos portretas? Skorina jį publikavo 1517 m. gruodį vienoje iš Rusėniškosios Biblijos knygų (Siracido).
Šią knygą ir atvaizdą joje išspausdino pirklio Severyno spaustuvė, veikusi Prahos Senajame mieste. Prabėgus lygiai penkiems šimtams trejiems metams panašiai pasielgė iškilaus lietuvių spaustuvininko Petro Kalibato Vilniuje įsteigta įmonė „Petro ofsetas“ ‒ ji išleido puikią Lemeškino monografiją apie Skorinos portretą, jo sukūrimo aplinkybes, kūrėjus, spausdinimo vietą ir dar daug kitų įdomių dalykų. Nauju leidiniu Vilniaus spaustuvė gražiai ir prasmingai papildė savo išskirtinių gaminių aruodą.
Šiuo leidiniu „Petro ofsetas“ kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvių kalbos institutu, Prahos lingvistiniu būreliu ir knygos autoriumi deramai paminėjo 550-ąsias Skorinos gimimo metines (gimė 1470). Beje, šitos gimties datos nustatymas – irgi kultūros istoriko Lemeškino nuopelnas. Remiantis įvairiomis prielaidomis, Skorinos gimimo metai iki šiol buvo įvardijami spėliojant ir nurodomi ar 1482, ar 1486, ar 1490, ar dar kiti. Išsamiai ištyręs autentišką dokumentinį šaltinį – 1517 m. datuotą Skorinos portretą, kultūros istorikas pagrįstai nurodė 1470-uosius. Atsižvelgęs į vienalaikio flamandų-vokiečių-čekų portreto poetiką ir žanrinius dėsnius, Lemeškinas vieną Skorinos atvaizdo komponentą įvertino kaip chronogramą, nurodančią, kad 1517-aisiais spaustuvininkui buvo 47 metai. Tai – pati branda Rusėniškosios Biblijos vertėjui ir leidėjui, o mūsų valstybei – reikšmingas įvykis. Ši svarbi informacija Vyriausybės kanceliariją paskatino per itin trumpą laiką surasti monografijos parengimui ir leidybai reikalingų lėšų ir jas paskirti leidėjams. Lemeškino monografija prasmingai pratęsė LMA Vrublevskių bibliotekos 2016 m. pradėtą darbą, siekiant įamžinti Skorinos atminimą. Jį žymi leidinys „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai biblijai – 500“ (2017).
Lemeškino monografijoje esama žavių netikėtų dalykų, primenančių XVI a. knygas. Pastarosios pasižymi variantiškumu. Mat spausdinant tiražą būdavo atsižvelgiama į tikslinį pirkėją-skaitytoją, o pastebėjus, kad kai kuriuos dalykus galima perteikti geriau, gražiau, teisingiau, taisyklingiau, knygos tekstai, iliustracijos ir kitokie paratekstiniai dalykai buvo lengvai pakeičiami, papildomi arba netgi pašalinami. Monografijoje ši XVI a. spausdinimo ypatybė plačiau aptariama, tam pasitelkus Skorinos ir Simono Budno leidinius.
Siekiant šią ypatybę perteikti vizualiai, pati monografija irgi išspausdinta keliais variantais. Vienas iš jų turi dvigubą frontispisą: kairėje pusėje įdėtas medžio lentos vaizdas (kaip ji atrodo prieš spaudą), o dešinėje – nuo jos padarytas atspaudas. Abu frontispisai derinti rankomis; jie raiškiai perteikia patį dažų perkėlimo nuo spaudos klišės ant popieriaus pojūtį ir leidžia susipažinti su Skorinos taikytu reljefinės spaudos būdu.
Lemeškino monografijoje įvairiais rakursais aptariamas pirmasis renesansinis Lietuvos piliečio portretas. Jį 1517 m. Prahoje nupiešė vadinamasis „Meistras IP“, o išdrožė „Švelnaus brūkšniavimo meistras“. Norėdamas pratęsti šią tradiciją, kultūros istorikas užsakė šiuolaikišką modernų Rusėniškosios Biblijos leidėjo portretą. Tai – antras iš eilės ksilografinis Skorinos portretas. Jį sukūrė žinomas čekų dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius Jiří’s Altmannas (g. 1942). Patyręs dailininkas kruopščiai rekonstravo originalą. Šis kūrinys taip pat puošia monografiją.
Apipavidalinant šią knygą, prisidėjo dar vienas plačiai žinomas dailininkas – Ilja Kabakovas (g. 1933). Kūrybinio kelio pradžioje jis iliustravo knygas, vėliau pasaulyje pripažinimą pelnė konceptualiojo meno kūriniais. Maloniai leidus Maestro, ant monografijos „nutūpė“ ir dabar su savo renesanso laikų sese mielai bendrauja jo sukurta musė. Musca Kabakoviana (Kabakovo musės) atsiradimas šiame leidinyje laikytinas unikaliu reiškiniu ‒ netgi tikru, nors mažu (musės dydžio) lietuvių moderniosios spaudos triumfu. Už jį monografijos autorius ir knygos leidėjai nuoširdžiai Maestro dėkoja.
Monografijoje daug rašoma apie musca depicta (nupieštą musę). Lietuvos knygos istorijoje šia dailės priemone pirmasis pasinaudojo Skorina. Šią tradiciją pratęsė Lemeškinas. 2019 m. musė „nutūpė“ ant jo monografijos „Lithuanica aliter“ (Lituanistinė tematika kitaip) p. 45. Knygos „Pranciškaus Skorinos portretas“ p. 45 irgi yra tokia įsibrovėlė. Ją sukūrė čekų dailininkė Terezie Unzeitigová, o ant lapo „patupdė“ maketuotoja Gražina Kazlauskienė. To negana. Renesanso knygų iliustruotojai „priversdavo“ musę judėti, tam pasitelkę vadinamąjį trompe-l’oeil (optinės iliuzijos) principą. Lemeškino knygoje šiuo principu irgi pasinaudota, tik kur kas platesniu mastu, nei tai darė senieji meistrai. Čia musė „nubėga“ parašte nuo apačios iki viršaus. Norint šią animaciją pamatyti, užtenka knygą padėti ant stalo ir greitai perversti leidinio bloką. Tai – dar vienas dailininkės Unzeigitovos darbas.
Šį leidinį turėjo lydėti ir dar vienas kūrybinis knygos kūrėjų sumanymas. Prahos dailininkas Eugene'as Ivanovas (g. 1966) 2017 m. sukūrė Skorinos atminimą įamžinusį pentaptichą, o 2019 m. – animaciją „Skorinos musė šoka dansė: musės reanimacija, arba šalin rusiškas pasagas“. Pasvarsčius jos buvo atsisakyta, bet smagi animacija prieinama adresu: http://skaryna.com/ru/lemeshkin-skorina-musca-depicta-tantzuet-danse. Įvertinęs leidinio svarbą, įmonė „Petro ofsetas“ skyrė lėšų spalvotai spaudai, kietiems, drobe trauktiems viršeliams ir kokybiškam popieriui. Už tai autorius, leidėjai ir skaitytojai įmonei reiškia nuoširdžią padėką.
Ir tai dar ne viskas. Pastarasis leidinys turi daugiau malonių netikėtumų, kuriuos surasti dera patiems būsimiems jo skaitytojams. Knygynuose jo neieškokime – jį galima įsigyti Lietuvių kalbos instituto Knygynėlyje, prieš tai susitarus dėl apsilankymo. Ir, žinoma, jį bus galima rasti bibliotekose, kai leidinys į jas pateks. Bent vienoje – LMA Vrublevskių bibliotekoje – jis jau yra. Ir jauno Skorinos veidu šypsodamasis žiūri į ateitį.
Bibliotekos ir leidėjų informacija