Kunigas Ričardas Doveika dalijasi pamąstymais apie Kalėdų Vilties kelionę su Vrublevskių bibliotekos bendruomene ir skaitytojais
Kalėdų Vilties kelionė Tikėjimo glėbyje į Meilę...
Karalių pasveikinimas. Nežinomas litografas. Pagal Paolo Veronezės (Paolo Veronese, 1528–1588) paveikslą ir Filypo Andriejaus Kiliano (Philipp Andreas Kilian, 1714–1759) raižinį. Išleista Vidurio Europoje, XIX a. Litografija, 32,2 × 61,5 cm. LMAVB RSS, G5-67
Atėjimas. Laikas. Erdvė. Žmogus ir jo gyvenimas. Ritmas ir judesys. Tyla. Dievo tyla žmogaus veiklos triukšme. Dievo tyla pasaulio pasimetime. Dievo tyla išgąsčio ir nerimo akimirkomis. Dievo tyla šiandienos pasaulio išbandymuose. Tyla. Dievo. Jos šiemet buvo tarsi per daug. Bet kokia ji vis tik iškalbinga. Tyla, bylojanti atėjimą. Dievo. Pas žmogų. Nuo aukštai į čia. Nuo tikėjimo į regimybę. Iš anapusybės į šiandieną. Pas mus. Pas Tave. Asmeniškai. Dievo Vilties kelionė tikėjimo glėbyje į Meilę. Dievo kalba išgirstama. Taip, jos negirdėsi, esant triukšmui, nesuprasi, nepaliaujamai skambant „aš“, „man“ slogumui. Pirkimo ir pardavimo šurmulyje, teisių skambesio tuštume ir puikybės aukštumose. Dievo kalba išgirstama tyloje. Atviroje širdyje. Nuolankumo nuščiuvime. Visiškame pasitikėjime. Savojo alsavimo skambesyje. Įžengus į didžiąją paslaptį – savąją širdį. Į jos buvimo tiesą. Ji įžengia į menę arba tvartą, sostą arba numestą kampe šlapią skudurą. Ji yra mūsų delnuose ar išbarstytose tuštumos rieškutėse. Tikrume arba vienadienio apgaulingo malonumo pažeidžiamume. Ji glūdi širdyje. Širdis yra svarbiausia. Visada. Ne tik kada sunku, kai kažkas slegia, kai apima baimė ar netikrumas. Širdis visada yra. Jos plakimas – mūsų gyvenimo tiesos ritmas. Visiško nuogumo atodanga nukritusių kaukių dusliame skambėjime. Ir matomo, atviro veido gelmėje. Atėjimas. Dievo tyla. Kalbėjimas. Širdis. Vilties kelionė iš ir į. O keliaujantis visada pasiekia tikslą. Mūsų šiandienos paskirtis – palydėti vieniems kitus ne į blizgesio maskaradus, ne į tradicijų be turinio verpetą, ne į beprasmių santykių ir bejausmio apsikeitimo dovanomis iš reikalo ir pareigos puotas. Mūsų pašaukimas – vienam kitą palydėti į Dievo Gimimo Naktį. Palydėti į tikrumo namų erdvę, nesvarbu, kad tai tik tvartelio tamsa. Bet ta naktis tapo šviesos srautu ilgesiui numalšinti, vilčiai atgaivinti. Meilei atsidengti. Žmogui pasilenkti, Dievui priartėti. Išganymui įvykti. Dangui atidaryti, Rojui susigrąžinti. Nemirtingumui švęsti. Kūdikiui rankose laikyti, glėbyje ateitį matyti. Rytojų šiandiena apgaubti. Kalėdų visiems sulaukti. Šviesa pasipuošti. Artimui nusišypsoti. Suklupusį pakelti, nutolusį susigrąžinti, kaimynui „labas“ pasakyti. Už artimą maldą sukalbėti. Tėvynę palaiminti. Mirusiems dangaus melsti. Sau ramybę atrasti. Veidą viltimi nusiprausti, gerumo darbais Meilę liudyti ir tvirtai į savo tikėjimo pamatus atsiremti. Nebebijoti. Nenusigręžti. Apsispręsti mylėti ir nuspręsti gyventi. Dėl savęs, dėl Dievo, dėl artimo. Dėl mūsų visų. Nes esame Jo. Su Juo. Per Jį. Ir Jam. Juk per Advento kelią į mūsų šiandienos pasaulio sumaišties šaltį ir tamsos naktį įsiveržia Amžinasis, Nemarusis. Mus pažįstantis ir dėl mūsų Kūdikio veidu pažvelgiantis. Lakstykime Jo žvilgsnio ir akių žydrumo gelmės Rojaus soduose, krykštaukim iš džiaugsmo. Švęskim kasdienybę. Joje save ir artimą. Juk Advento kelias į Kalėdas lydi.
Visų mūsų šiandienos kelionėje į Kalėdų nakties Tiesos glėbį neabejokime, kad Jėzaus Gimimas iš Mergelės Marijos visuomet teišlieka mūsų krikščioniško tikėjimo versme, tarpusavio pasitikėjimo, susitikimų, pagarbos ir atjautos tiltu bei švytinčiu vilties ženklu šiandienos pasaulio istorijoje. Ačiū už savęs dovanojimą kiekvienam iš mūsų...
Prasmingų Išganytojo Jėzaus Kristaus Gimimo švenčių ir gausiomis Dievo malonėmis paženklintų Naujųjų 2021-ųjų Viešpaties metų!
Melsdamas už Jus,
Ričardas Doveika