Parodos „Baroko genijus. Simonas Čechavičius (1689–1775)“ katalogas – jau LMA Vrublevskių bibliotekoje

Prieš keletą dienų LMA Vrublevskių biblioteką pasiekė vertinga dovana: Nacionalinis muziejus Krokuvoje (Muzeum Narodowe w Krakowie) atsiuntė labai gražiai išleistą parodos „Baroko genijus. Simonas Čechavičius (1689–1775)“ (Geniusz baroku. Szymon Czechowicz (1689–1775)) katalogą. Gausiai iliustruotą (per 350 vaizdų) įspūdingos apimties (720 puslapių) leidinį lenkų ir anglų kalbomis parengė dailės istorikai dr. Tomasz Zaucha ir habil. dr. prof. Andrzej Betlej.

Leidinyje pristatomas iškilaus XVIII amžiaus Abiejų Tautų Respublikos dailininko Simono Čechavičiaus kūrybinis palikimas – įvairiose Lenkijos, Lietuvos, Italijos, JAV ir Prancūzijos atminties institucijose, bažnyčiose, privačiose kolekcijose saugomi, o šiuo metu (2020 m. spalio 16-2021 m. vasario 21 d.) Nacionaliniame muziejuje Krokuvoje eksponuojami paveikslai, piešiniai, eskizai, raižiniai.  

Kataloge publikuota 213 eksponatų aprašų, kuriuos parengė 41 specialistas iš Lenkijos, Lietuvos, Italijos, Prancūzijos ir JAV. Tarp jų – LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja Ingrida Pajedaitė, sukūrusi trijų šiame skyriuje saugomų itin vertingų dokumentų aprašus (kat. nr. 40, 50, 51). Tai nežinomo XIX a. dailininko anglies pieštuku atlikta S. Čechavičiaus autoportreto kopija ir apie 1756 m. S. Čechavičiaus piešti parengiamieji piešiniai Poznanės jėzuitų bažnyčios altoriniams paveikslams „Piotrovino prikėlimas“ ir „Šv. Stanislovo Kostkos Komunija“.

Katalogą papildo ir praturtina jo pradžioje išspausdinti parodą pristatantys Nacionalinio muziejaus Krokuvoje direktoriaus habil. dr. Andrzejaus Szczerskio, Dorotos Janiszewskos-Jakubiak, parodos kuratoriaus dr. T. Zauchos tekstai, du Francesko Petrucci ir Zbigniewo Michalczyko straipsniai apie XVIII a. Romos ir Abiejų Tautų Respublikos dailę bei Z. Michalczyko parengta S. Čechavičiaus gyvenimo ir kūrybos apžvalga.

Džiaugiamės puikiu leidiniu ir tikimės, kad jis taps įkvėpimo šaltiniu naujiems senosios Lietuvos dailės tyrimams.

      

Ingrida Pajedaitė