Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Schriftlichkeit im Preußenland. – Osnabrück : fibre, 2020. – 507 p.

Pagrindinę vėlyvųjų Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų rašytinio paveldo tarp Vyslos ir Priegliaus dalį sudaro šventųjų gyvenimo aprašymai, brevijoriai, privilegijų raštai, teisės aktai, Vokiečių ordino nuostatos, kronikos, įvairūs istoriografiniai rankraščiai. Straipsnių rinkinyje spausdinami 18 mokslininkų iš Vokietijos, Lenkijos ir Nyderlandų darbai, skirti istorinės Prūsijos raštijai nagrinėti. Didžiausias dėmesys tenka Vokiečių ordino valdymo, Prūsijos kunigaikštystės bei Prūsijos karalystės laikotarpio rašytiniam paveldui iš Dancigo ir Karaliaučiaus. Aptariami įvairūs raštijos dalykai, rašytinės tradicijos įvairovė, rankraščių paskirtis, kalbama apie tekstų rašytinės formos rūšis, pamaldumo išraiškos formas, kanceliarijos istoriją, istoriografiją.

Weisheitstexte, Mythen und Epen. – Gütersloh : Gütersloher Verlagshaus, 2015. – XIX, 534 p.

Ilgą laiką Senasis Testamentas neprilygo jokiai kitai literatūrai, kol archeologai neatgaivino senovės Rytų kultūros. Buvo atrastos didžiulės bibliotekos, aptikti iškalti ant sienų įrašai, didžiulės apimties valstybiniai archyvai ir begalės individualių dokumentų. Tapo aišku, kad Biblija yra tik vienas iš gausybės tekstų. Daugiatomis leidinys vokiečių kalba pristato svarbiausius senovės Rytų ir Egipto kultūrinių regionų ikikrikščioniškųjų laikų raštus. Moksliškai tikslūs ir patikimi tekstų vertimai, trumpi įvadai, daugybė aiškinamųjų pastabų bei komentarų daro šiuos literatūros turtus prieinamus visiems besidomintiems religijos ir kultūros istorija. Aštuntame leidinio tome surinkti išminties tekstai, mitai ir epai iš Mesopotamijos, Anatolijos, Ugarito, Egipto, Irano, Užjordanės ir Edomo. Juose atskleidžiamas žmogaus santykis su savimi ir dievais, su jį supančiu pasauliu.

Banik, Gerhard; Brückle, Irene. Papier und Wasser : ein Lehrbuch für Restauratoren, Konservierungswissenschaftler und Papiermacher. – München : Verlag Anton Siegl Fachbuchhandlung GmbH, [2015]. – xliv, 681 p.

Knygoje detaliai apžvelgiamos įvairios popieriaus savybės, nuodugniai tiriami popieriaus sąveikos su vandeniu cheminiai bei fiziniai dėsningumai. Autorius aiškina svarbiausius gamtos mokslų dėsnius, supažindina su popieriaus technologijos pagrindais bei svarbiausiais popieriaus restauravimo metodais, nagrinėja celiuliozės ir popieriaus analitinio charakterizavimo galimybes bei ribas, išsamiai aiškina aprašytų metodų vertę. Sudėtingi cheminiai ir fiziniai procesai pateikiami suprantamu būdu, daugiausia pasitelkiant grafinius vaizdus ir modelius. Todėl šia medžiaga savo praktiniams darbams lengvai gali pasinaudoti specialistai. Knygą praturtina išsamus glosarijus bei skaitmeninio vaizdo diskas.

Die Apokryphen der Lutherbibel : Einführungen und Bibeltexte. – Stuttgart : Deutsche Bibelgesellschaft, 2017. – 384 p.

Apokrifai – tai hebrajų Šventojo Rašto graikiško varianto (Septuagintos) istoriniai bei išminčių tekstai, neįtraukti į kanonines Biblijos knygas. Juose atsispindi dvasinis ir religinis žydų gyvenimas prieš pat Evangelijose aprašytus įvykius. Martynas Liuteris vertino apokrifus: „Tai knygos, kurios nėra tapačios Šventajam Raštui, tačiau yra naudingos ir lengvai skaitomos.“ Jos jau buvo įtrauktos į jo 1534 m. Biblijos vertimą kaip atskiras skyrius tarp Senojo ir Naujojo Testamentų. 2017 m. Liuterio Biblijos apokrifai buvo iš dalies iš naujo išversti iš Septuagintos. Knygoje spausdinamas ne tik pataisytas Biblijos vertimas, bet ir išsamūs įvadai, taip pat informatyvūs straipsniai apie viską, ką verta žinoti apie šią ypatingą Liuterio Biblijos dalį. Straipsniuose apžvelgiama apokrifų atsiradimo istorija, aptariamas jų poveikis ir reikšmė meno istorijai ir ekumeniniam dialogui.

Wolgast, Eike. Die Einführung der Reformation und das Schicksal der Klöster im Reich und in Europa. – Gütersloh : Gütersloher Verlagshaus, 2015. – 371 p.

Knygoje nagrinėjamos lemiamos prielaidos, leidusios Reformacijai plisti imperijos teritorijose ir kitose Europos šalyse, apžvelgiama Reformacijos įvedimo metu kunigaikščių vykdyta vienuolynų sekuliarizacija. Autorius daugiausia dėmesio skiria veikėjams, kurie inicijavo Reformacijos įvedimą arba ją vykdė atitinkamoje teritorinėje ar valstybinėje aplinkoje. Ypač autorių domina konkrečius politinius sprendimus priimdavusių asmenų, kuriems kiekvienu konkrečiu atveju patarinėjo teologai ir teisininkai, veiksmai. Remiantis žinomų šaltinių analize, reformacijos įvedimas aiškinamas kaip valdžios inicijuotas bažnytinio ir religinio gyvenimo pertvarkymas, atsižvelgiant į teisines ir regionines-politines sąlygas, o skirtingi šios pertvarkos tarpsniai nagrinėjami, atsižvelgiant į jų reikšmingumą Reformacijos judėjimui. Knygos pabaigoje pateikiamas išsamus šaltinių ir literatūros sąrašas.

Klare, Kai-Achim. Imperium ante portas : die deutsche Expansion in Mittel- und Osteuropa zwischen Weltpolitik und Lebensraum (1914–1918). – Wiesbaden : Harrassowitz Verlag, 2020. – 588 p.

Pirmojo pasaulinio karo metais Vokietijos imperija siekė dominuoti Rusijos užkariautose teritorijose Vidurio ir Rytų Europoje. Studijos autorius visų pirma įvairiapusiškai tyrinėja vokiečių šiuolaikinio Rytų Europos suvokimo, padėjusio susidaryti politinių tikslų pagrindams, kilmę. Remdamasis gausiais šaltiniais, autorius nagrinėja ne tik karinėje vadovybėje ir tarp aukščiausių valstybinės valdžios pareigūnų vyravusias ideologines nuostatas bei imperialistinio pobūdžio strategiją, bet gilinasi ir į okupantų veiksmų užimtose teritorijose galimybes bei motyvus. Tuo pačiu metu tiriant ir centrą, ir periferiją, jam pavyko atskleisti abipusę Vokietijos ir okupuotų kraštų visuomenių sąveiką. Knygoje ypač daug dėmesio skirta vietos politikai Baltijos šalyse. Studijoje panaudoti gausūs šaltiniai nurodyti šaltinių ir literatūros sąraše, pateiktos asmenvardžių, vietovardžių ir dalykinė rodyklės.

Agrippa von Nettesheim, Heinrich Cornelius. Die magischen Werke und weitere Renaissancetraktate. –  Wiesbaden : Marixverlag, 2017. – 765 p.

Gydytojas, teisininkas, teologas ir filosofas Henrikas Kornelijus Agripa iš Netesheimo surinko ir susistemino visą Antikos ir Viduramžių vadinamųjų slaptųjų mokslų (alchemijos, astrologijos, magijos, būrimo ir kt.) paveldą. Jo svarbiausias veikalas De occulta philosophia tapo pagrindine Renesanso magijos ir apskritai Naujųjų laikų okultizmo knyga. Tai tarsi visų senųjų okultinių žinių, patekusių per Romos imperiją į krikščioniškąją Europą, santrauka, atspindinti senovėje vyravusią pasaulėžiūrą, žinias apie pasaulio sąrangą. Šis vokiškas leidimas papildytas daugybe Renesanso epochos traktatų šia tematika bei pratarme, kuri supažindina su ankstesniais Agripos darbų tyrimais bei gausia nauja literatūra.

Schiegg, Markus. Frühmittelalterliche Glossen : ein Beitrag zur Funktionalität und Kontextualität mittelalterlicher Schriftlichkeit. – Heidelberg : Winter, [2015]. – 381 p.

Darbe autorius nuodugniai tyrinėja glosas – įrašytus senovinio rankraščio paraštėje arba įterptus į tekstą nesuprantamo žodžio ar teksto vietos paaiškinimus. Ši išsami studija leidžia giliau pažvelgti į ankstyvųjų Viduramžių glosų formas, funkcijas ir vartojimo aplinką, nei tai buvo įmanoma padaryti, atliekant ankstesnius tyrimus, kurie dažnai apsiribodavo redagavimo darbu ar siekiu gauti kalbinių žinių. Iš funkciškai orientuotų tyrimų rezultatų galima susidaryti bendrą Viduramžių glosų vaizdą. Išvadų pagrįstumą užtikrina autoriaus tyrimui panaudoti gausūs ir, žvelgiant funkciniu-pragmatiniu teksto lingvistikos atžvilgiu, įvairūs šaltiniai: vienuolių mokymui, bibliotekoms, skriptoriumui, privačioms studijoms skirtos glosos. Galiausiai autorius taiko savo modelį gausiai komentuojamai Evangelijų knygai (Augsburgo vyskupijos archyvas, Hs. 6). Studijos pabaigoje pateikiamos rankraščių bei dalykinė rodyklės, lentelių, sutrumpinimų bei literatūros sąrašai.

The teutonic order in Prussia and Livonia : the political and ecclesiastical structures 13th–16th century. – Köln : Böhlau Verlag, 2015. – 422 p.

Lenkų ir vokiečių istorikų bei meno istorikų esė rinkinys anglų kalba, skirtas Kryžiuočių ordino teritorinės valdžios Prūsijoje ir Livonijoje klausimams. Autoriai daugiausia dėmesio skiria dalykams, susijusiems su vidine teritorinės valdžios struktūra, pasaulietinės bei bažnytinės teisėtvarkos organizavimu, politinių sienų susidarymu, administraciniais padalijimais, gynybine architektūra, šalies urbanizacija bei bažnyčios struktūra ir susiskaldymu. Neabejotinai viena vertingiausių knygos dalių yra vokiečių tyrėjų parengtas išsamus Ordino aukščiausio rango pareigūnų Prūsijoje ir Livonijoje sąrašas. Leidinį papildo iliustracijos, vertingi žemėlapiai, asmenvardžių bei vietovardžių rodyklės.

Hegel und die Geschichte der Philosophie. – Darmstadt : Wissenschaftliche Buchgesellschaft, 2007. – 329 p.

Žymių šiuolaikinių Hėgelio mąstymo tyrėjų straipsnių rinkinyje atsispindi dabartinė hėgelianos tyrimų būklė, pagrindiniai poleminiai klausimai. Nagrinėjant Hėgelio teoriją, jo istorijos filosofija vaidina ypač svarbų vaidmenį, nes iš jos prielaidų kildinami pagrindiniai Hėgelio politinės filosofijos teiginiai. Todėl kiekvienam, norinčiam geriau pažinti ir suvokti svarbiausias šio mąstytojo idėjas, reikėtų įsigilinti į esmines jo istorinio-filosofinio mąstymo problemas. Knygoje spausdinamų straipsnių autoriai pateikia įžvalgų apie Hėgelio istorijos filosofijos kūrimo principus, Hėgelio akistatą su Antikos filosofija ir jo minties raidą, apie ankstesnės filosofijos vietą ir prasmę Hėgelio filosofijos sistemoje bei Hėgelio filosofijos svarbą ir reikšmę dabarčiai.