Rubrikoje 10 klausimų apie knygas – Tomo Vilucko mintys
LMA Vrublevskių biblioteką pasiekė dvi publicisto, knygų apie krikščionybę autoriaus Tomo Vilucko knygos: „Popiežiaus Pranciškaus tiltai“ bei „Laikas po dangumi“. Ta proga su mūsų skaitytojais dalinamės autoriaus atsakymais į 10 klausimų apie knygas.
1. Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Nebūsiu labai originalus, bet man knygų knyga yra Biblija. Joje galima rasti kone visus literatūrinius žanrus nuo detektyvų iki poezijos. Ne veltui išvertus iš graikų kalbos Biblija reiškia „knygos”. Apie Bibliją yra prirašyta labai daug, ji yra labiausiai komentuojama ir nagrinėjama knyga žmonijos istorijoje. Paprasčiausiai noriu pasakyti, kad prie jos grįžtu kasdien rasdamas sau įkvėpimo, pamokymo, išminties, paskatinimo gyventi ir kurti.
2. Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Nebūtinai visą knygą, bet bent skyrių dedikuotą knygos prasmei iš Victor Hugo „Paryžiaus katedros”.
3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Taip, vieną kartą Druskininkuose ją reikėjo pakišti po lovos kojele jos paaukštinimui. Ir knyga tam pasitarnavo puikiai atlaikiusi nakties išbandymą.
4. Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Tai yra vienas iš mitų, kad skaitmeninės knygos sunaikins spausdintas. Labai gerai prisimenu laiką, kai leidėjai pasirodžius skaitmeninėms knygoms jau skaičiavo kone paskutines spausdintų knygų dienas, tačiau nuslūgus pirmam įspūdžiui paaiškėjo, kad skaitytojas negali gyventi be popierinių knygų. Ką tik išleistų knygų kvapas yra nuostabi patirtis, kurios tikrų dalykų trokštantis žmogus negali atsisakyti. Žinoma, nenoriu paneigti kitokios knygų leidybos formos. Svarbiausia, kad skaitytoją knyga pasiektų, kad būtų tų, kuriems sunku gyventi be knygų, o pats būdas, kaip jos bus skaitomos, yra skonio reikalas. Prisiminkime, žmonės seniau knygas rašė papirusuose ar jaučio odose ir mes tokio būdo neįsivaizduojame dabartinėje savo kasdienybėje. Keičiasi formos, bet esmė išlieka.
5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.
Knyga yra kultūrinis reiškinys, o kultūra nekinta labai greitai. Nepakanka vienos kartos, kad įvyktų požiūrio kaita į kažkokius kultūrinius fenomenus. Todėl ir savo kartos požiūrį siečiau ir su savo tėvų karta. Jų gyvenamoje epochoje knyga buvo vertybė, daiktas, kuriam skiriamos sekcijos, knygas buvo natūralu dovanoti, pvz., gimtadienio proga. Jos buvo kolekcionuojamos, nors jos kainavo pigiai. Retesnes knygas skolindavo vienas kitam, skaitydavo jas godžiai, kartais iki paryčių. Mano kartai vėliau teko iššūkis kai knygos labai pabrango, knygynai užsidarydavo, bibliotekose knygų pasiūla lėtai atsinaujindavo. Todėl jas perkant reikėdavo labai atidžiai rinktis, o ir skaitymo poreikis sumenko. Dabar internetas praplėtė knygų įsigijimo galimybes, daug jų leidžiama (vadinasi leidyklos išsilaiko), bet neapleidžia pojūtis, kad skaitančių žmonių yra ženkli mažuma.
6. Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Turiu vieną tokią, ant kurios savo parašą yra padėjęs Popiežius Pranciškus.
7. Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Romanas.
8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Manau gera knyga pranoksta šalių ribas. Ten kur yra raštas, ten ir atsiranda geros knygos. Kiek suprantu, labiau kalbama apie mentalitetą: koks artimesnis mums, lietuviams. Todėl būsiu nekonjunktūriškas sakydamas, kad rusų klasikiniai autoriai byloja labiausiai.
9. Jeigu pats rašytumėt, apie ką būtų knyga?
Kai buvau vaikas, mokytoja perskaičiusi mano rašinį pasakė, kad būsiu rašytojas. Visada vijau šią mintį šalin, bet gyvenimas apvertė viską aukštyn kojom. Religinė literatūra, kurią rašau yra pakankamai nišinis dalykas, kurį gerai išmanau ir man patinka krikščioniškas tiesas priartinti šiuolaikiniam žmogui, „išversti” į jo kalbą.
10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Marcelio Prousto „Svano pusėje”. Apie šio autoriaus įtaką šiuolaikinei literatūrai daug skaičiau ir žinau, tad buvo apėmęs kone sportinis interesas susipažinti su jo kūryba, bet skaitau ir galvoju, kad pats nesu tokios literatūros šalininkas ir gerbėjas.