Mokslo žurnalui Kosmos – 100 metų

„Kosmos atstovauja nesuvaržytai mokslo minčiai, savo skiltyse skelbdamas tas gamtos paslaptis, kurių dar tiek maža smalsus žmogaus protas sugebėjo ištirti ir perskaityti beribėse gamtos knygose,“ – rašė Viktoras Biržiška 1940 m. sveikindamas leidinį su 20-ies metų gyvavimo sukaktimi.

Žurnalas Kosmos buvo pirmasis tarpukario Lietuvos gamtos mokslų periodinis leidinys, ėjęs Kaune du dešimtmečius – nuo 1920 iki 1940 metų. Žurnalas populiarino gamtos mokslus, prisidėjo prie jų raidos, švietė visuomenę, siekė lygiuotis į panašią Vakarų periodiką.

     

Žurnalą leido ir redagavo Pranas Dovydaitis (1886–1942), aktyvus visuomenės veikėjas, teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Ministras Pirmininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, enciklopedininkas. Be aptariamojo leidinio, P. Dovydaitis buvo apie keturių dešimčių periodinių leidinių – Ateitis, Lietuvos mokykla, Naujoji vaidilutė, Logos, Soter ir kitų – redaktorius ir leidimo iniciatorius, produktyvus bendradarbis.

P. Dovydaitis žurnalą Kosmos ėmė rengti 1920 m. vasarą. Ruošdamas medžiagą, susidūrė su sunkumais dėl įvairuojančių, nenusistovėjusių mokslo terminų. P. Dovydaičiui tikrinti korektūras padėjo jaunesnysis brolis Vincas. Deja, pirmajam leidinio bendradarbiui Vincui Dovydaičiui nebuvo lemta pamatatyti žurnalo: 1920 m. rugsėjį jis kaip savanoris išvyko į frontą, buvo sužeistas Valkininkų mūšyje ir mirė Alytaus ligoninėje spalio 19 dieną.

     

Pirmasis žurnalo Kosmos numeris išėjo 1920 m. spalio 20 dieną – solidus, geltonais viršeliais, 112-os puslapių. „Jau pradėta gamint gamtos mokslo vadovėlių mūsų jaunajai kartai mokyklose pamokyti, bet lig šiol dar neturim gamtos mokslo laikraščio nei patiems tų mokyklų mokytojams, nei platesnei visuomenei, geidžiančiai gamtos mokslo žinių savo gimtąja kalba,“ – taip grindžiamas Kosmoso atsiradimas pirmajame vedamajame straipsnyje „Kosmoso laikraštį pradedant“. Paaiškintas ir leidinio pavadinimas: „kosmos“ – graikų kalbos žodis, kuris reiškia dėsningai sutvarkytą gamtos pasaulį, priešpriešą netvarkai ir chaosui.

Daugumą pirmojo numerio, arba sąsiuvinio, straipsnių parašė pats redaktorius. Pirmajame numeryje pateikiamas įvadas į gamtos mokslus, jų klasifikacija, taip pat straipsnių įvairia tematika: apie materiją ir jos savybes, magnetą ir magnetnį lauką, narvelio, t. y. ląstelės, sandarą, apie didžiuosius geografinius atradimus, įdėta orų spėjimų, be to, skelbiama straipsnių astrofizikos, geologijos temomis, pristatomos Lietuvos gamtos tyrimų organizacijos, minimos Povilo Matulionio 60-ies, Ambraziejaus Pabrėžos 150-ies metų sukaktys, pateikiama 1914–1920 metais išėjusių lietuviškų gamtos mokslų leidinių bibliografija.

Iki 1925 m. žurnalas ėjo įvairiu dažnumu: 1926–1929 m. – kas mėnesį, 1930 m. pasirodė 7 numeriai, 1931–1940 m. išeidavo 3 arba 4 leidiniai per metus. Iš viso iki 1940 m. buvo išleisti 97 numeriai, arba sąsiuviniai.

Pirmuosius tris numerius P. Dovydaitis išleido savo lėšomis, vėliau žurnalo leidybą rėmė Šv. Kazimiero draugija ir Švietimo ministerija. Netekęs valstybinio finansavimo, 1927 m. leidinys patyrė finansinių sunkumų, laikėsi iš prenumeratos ir bendradarbių pasiaukojimo. Steponas Kolupaila, apžvelgdamas leidinio dvidešimtmetį, rašė: „Kosmos leidžiamas labai skurdžiomis lėšomis, todėl suvaržytas savo technikinių išgalių atžvilgiu, sunku, pav., gausiau iliustruoti straipsnius, dažniau leisti sąsiuvinius. To nepaisant, redakcijos „porfelyje“ straipsniai „neįšąla“, kaip kituose, geriau aprūpintuose leidiniuose, kur kartais darbas pasensta greičiau, nei būna išleistas. Kosmą palaiko savanorių-idealistų darbas; jie, vietoje pelnyto honoraro, pasitenkina atskirais spaudiniais. Tie, kurie lieka ištikimi savo žurnalui, geriausiai rodo bendradarbių kolektyvo idėjinį vieningumą.“

Leidinio tematika buvo plati. Žurnalas skelbė straipsnius iš įvairių mokslo šakų bei sričių: antropologijos, archeologijos, astrofizikos, astronomijos, biologijos, botanikos, etnologijos, chemijos, fizikos, geografijos, geologijos, hidrologijos, klimatologijos, kultūros istorijos, matematikos, medicinos, meteorologijos, mineralogijos, zoologijos ir t. t. Pateikdavo pasaulinių mokslo atradimų bei naujienų kroniką, knygų recenzijų ir bibliografijų. Kartais atskiras leidinio numeris buvo skiriamas vienai temai, pavyzdžiui, 1926 metų nr. 11/12 (lapkritis / gruodis) skirtas Luji Pasterui (Louis Pasteur, 1822–1895), garsiam prancūzų mikrobiologui ir chemikui, 1928 metų nr. 10/11 (spalis / lapkritis) – medicinai ir gydymui, 1929 metų nr. 10/11 (spalis / lapkritis) – evoliucijos teorijoms, 1930 metų rugpjūčio / gruodžio numeris skirtas žurnalo dešimties metų sukakčiai pažymėti ir redaktoriui P. Dovydaičiui pagerbti, 1932 metų nr. 7/12 (liepa / gruodis) – vandens tyrimams ir Lietuvos hidrometrinio biuro 10-ies metų veiklai pažymėti. Leidinyje buvo skelbiama nemaža vaizdinės medžiagos: iliustracijų, brėžinių, schemų, žemėlapių.

P. Dovydaitis į žurnalo kūrimą įtraukė kone visus Lietuvos gamtininkus. Leidinyje bendradarbiavo žymūs to meto mokslininkai: geodezininkas, hidrologas S. Kolupaila, geografas Kazys Pakštas, geologas Česlovas Pakuckas, astronomas, matematikas, mokslo istorikas Paulius Slavėnas, meteorologijos ir geofizikos Lietuvoje pradininkas Kazys Sleževičius, astronomas, matematikas, filosofas Antanas Juška, zoologas Pranciškus Baltrus Šivickis, biologas Tadas Ivanauskas, gydytojas Petras Avižonis ir kiti. 1939 m. 10/12 numeryje disertaciją „Planaria lugubris regeneracijos histologinis tyrinėjimas“ publikavo Antanina Prielgauskienė – pirmoji moteris mokslų daktarė Vytauto Didžiojo universitete. 1934–1940 m. žurnalo Kosmos administratoriumi dirbo filosofas, žurnalistas, vertėjas Pranas Mantvydas.

1929–1937 m. žurnalas buvo leidžiamas su priedu jaunimui Gamtos draugas. Priede buvo skelbiama medžiaga gamtos mokytojams ir visiems gamtos mėgėjams, jaunoji karta buvo skatinama mylėti ir pažinti gamtą, tausoti jos išteklius. Pirmajame 1929 metų sausio/vasario Gamtos draugo numeryje pasakojama apie žmogaus jusles (Antanas Puodžiukynas „Kaip žmogus pažįsta gamtą“), pagal užsienio spaudą parengtame straipsnyje aprašytas naudingiausias Žemės medis – kokosinė palmė, profesorius Tadas Ivanauskas ragino globoti paukščius šaltomis žiemomis, be to, pateiktas gausiai iliustruotas Jurgio Elisono straipsnis apie bebrus ir kiti tekstai.

Užėjus sovietams, žurnalo leidyba nutrūko, paskutinis 1940 metų numeris liko neišleistas. 1941 m. birželio 14 d. P. Dovydaitis su šeima suimtas, 1942 sušaudytas Sverdlovsko kalėjime.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi visi išėję žurnalo Kosmos numeriai. Ir po šimtmečio nuo pasirodymo leidinys nestokoja skaitytojų dėmesio, yra svarbus kaip lietuviškos mokslinės periodinės spaudos pradininkas. 

Parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė

Literatūra:

1) Jakimavičius, Algimantas. Menant gamtos leidinio aštuoniasdešimtmetį. Ekologija. 2001, nr. 4, p. 57.
2) Kolupaila, Steponas. Kaip išėjo Kosmo pirmasis numeris. Kosmos, 1930, [nr. 8/12] (rugpjūtis / gruodis), p. 231–233.
3) Kolupaila, Steponas. Kosmos per dvidešimts metų (1920–1940). Kosmos, 1940, nr. 1/3 (sausis / kovas), p. 3–5.
4) Kosmos. Iš: Lietuvių enciklopedija. South Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1957, t. 12, p. 486.
5) Poška, Adolfas. Dovydaitis, Pranas. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 5, p. 101–102.