Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Hendrick Goltzius (1558–1617) : Mythos, Macht und Menschlichkeit : aus den Dessauer Beständen. – Petersberg : Michael Imhof Verlag, 2017. – 368 p.

Žymaus Nyderlandų grafiko, graverio, tapytojo, leidėjo Hendriko Golcijaus (Hendrick Goltzius) 400-ųjų mirties metinių proga išleistoje knygoje Anhalto paveikslų galerija Desau mieste pristato didžiąją dalį Galerijoje saugomos vertingos šio menininko vario graviūrų ir spalvotų medžio raižinių kolekcijos. Hendrikas Golcijus, vienas ryškiausių XVI a. graverių Europoje, 1578 m. įsteigė savas graviūrų dirbtuves, o po kelerių metų pradėjo vystyti savo leidybos verslą, išgarsinusį jį visoje Europoje ir atnešusį jam šlovę. Ypač daug dėmesio leidinyje skirta virtuoziškai grafikos technikai bei originalumui nagrinėti, menininko darbų vaizdiniam ir stilistiniam savitumui aptarti.

Die Jagd : ein Schatz an Motiven. – Petersberg : Michael Imhof Verlag, 2019. – 184 p.

Raito (Rheydt) pilies Menchengladbacho mieste ir Julicho citadelės muziejų surengtos parodos, skirtos medžioklės motyvams XV–XVIII a. mene, katalogas. Savitoje dvarų kultūroje medžioklė vaidino išskirtinį vaidmenį, kuriant valdovų dvaro gyvensenos modelį, dinastijos tapatumą ir tęstinumą, buvo vienas svarbiausių reprezentacijos bei privilegijų elementų. Meno kūriniuose vaizduojami įvairūs gyvūnai, taip pat ir egzotiniai, turėjo simbolizuoti žmogų supančio pasaulio įvairovę ir atspindėjo norą jį pažinti. Įkvėpimo šaltiniu dažnai pasitarnaudavo legendos apie herojiškus medžioklės nuotykius. Atsirado daugybė medžioklės motyvo prasminių lygmenų: nuo alegorinės ir moralinės prasmės iki erotinių užuominų. Paroda taip pat atskleidžia, kad medžioklės motyvai, kaip neišsenkamas įkvėpimo šaltinis, Diuseldorfo meno mokyklos menininkų darbuose išlieka ir XIX amžiuje.

Parkomanie : die Gartenlandschaften des Fürsten Pückler in Muskau, Babelsberg und Branitz. – München : Prestel, 2016. – 319 p.

Gausiai iliustruota knyga supažindina su trimis kunigaikščio Hermano fon Piuklerio-Muskau (1785–1871) įkurtais peizažiniais parkais: Muskau, Branico ir Babelsbergo. Jo pirmasis kūrinys, Muskau parkas, UNESCO pripažintas pasaulio paveldu. Kunigaikštis buvo nuotykių ieškotojas, dendis, parašęs ne vieną populiarią savo kelionių knygą, ir, nors buvo tik mėgėjas, tapo vienu garsiausių savo epochos landšafto architektų. Jo parkai išsiskiria harmoningu planu, skirtingu parko sodų apipavidalinimu, tolimų kraštovaizdžių plotais, meniškais vandens tvenkiniais. Neretai landšafto dizaine atsispindi kunigaikščio kelionių po tolimas šalis įspūdžiai: pvz., Branico parką puošiantys egiptietiški laiptai ir tiltas, piramidės, kurių vienoje paties pageidavimu jis ir buvo palaidotas.

Die Schwaben : zwischen Mythos & Marke. – Stuttgart : Landesmuseum Württemberg, 2016. – 464 p.

Viurtembergo krašto muziejaus Štutgarte surengtos parodos „Švabai“ katalogas. Straipsnių autoriai bando atsakyti į klausimus, kas tokie buvo švabai, kokie jie – darbštūs ar tinginiai, drąsūs ar bailiai, turtingi ar vargšai, taupūs ar šykštuoliai. Straipsniuose plačiai apžvelgiama Švabijos istorija, savita kultūra, tradicijos, virtuvė, aptariama reikšmingiausių Švabijos miestų – Augsburgo, Ulmo, Štutgarto, Konstanco – raida, jų savitumas, kasdienio gyvenimo istorija, pasakojama apie garsius šio krašto žmones: rašytojus, muzikos instrumentų meistrus, mąstytojus, išradėjus ir kt. Daug dėmesio autoriai skiria lingvistiniams klausimams, kadangi švabų tarmė yra vienas iš labiausiai nuo bendrinės vokiečių kalbos besiskiriančių dialektų. 

Bühner, Peter. Die Freien und Reichsstädte des Heiligen Römischen Reiches : kleines Repetitorium. – Petersberg : Michael Imhof Verlag, 2019. – 623 p.

Laisvieji ir imperijos miestai aukščiausią autonomijos lygį pasiekė vėlyvųjų Viduramžių ir Naujųjų laikų laikotarpiu. Šį statusą turėjo ne tik svarbūs miestai, tokie kaip Hamburgas, Frankfurtas prie Maino, Liubekas, Niurnbergas, Ciurichas, Bremenas ir kt., bet ir maži miestai bei miesteliai, kaip pvz., Murtenas, Gengenbachas ar Tiurkhaimas. Ne visi laisvieji ir imperijos miestai sugebėdavo išsaugoti savo autonomiją: vieni buvo užkariauti ir aneksuoti kaimyninių valstybių, kiti dėl įvairių priežasčių pakliuvo į kunigaikščių valdžią. Knygoje pateikiama išsami visų miestų, kurie per savo istoriją nors trumpam turėjo šį statusą, apžvalga. Kiekvienas atvejis kritiškai nagrinėjamas, pasitelkiant įvairiausius rašytinius šaltinius.

Zangger Hausherr, Eva. „Kunstverständnis und vollendetes technisches Geschick“ : Studien zum Werk des Glasmalers Jakob Georg Röttinger. – Berlin : Peter Lang, 2016. – 274 p.

Vitražai pirmą kartą nuo Viduramžių laikų savo klestėjimo sulaukė XIX–XX a. pradžioje. Aukšta meninė ir techninė kokybė, subtili tapyba ant stiklo būdinga to meto vitražams iš Retingerių (Röttinger) šeimos dirbtuvių Ciuriche. Jose istorizmo ir moderno stiliaus vitražai buvo kuriami ne tik bažnyčios parapijoms, bet ir viešosioms įstaigoms bei privatiems asmenims. Retingerių dirbtuvės yra vienos iš nedaugelio Europoje, kurioms pavyko visiškai išsaugoti savo archyvus. Išlikusi turtinga archyvinė medžiaga – brėžiniai, eskizai, sąskaitų knygos, laiškai, dienoraščiai ir t. t. – leidžia autorei pagrįstai tyrinėti Jakobo Georgo Retingerio kūrybą, atkurti vitražų kūrimo procesus. Studijoje skaitytojas taip pat ras daug įdomių dalykų apie šiose dirbtuvėse kūrusius žmones, autorės įžvalgas apie tipinių, maždaug apie 1900 m. veikusių vitražų dirbtuvių veiklą. 

Ritter! Tod! Teufel? : Franz von Sickingen und die Reformation. – Regensburg : Schnell + Steiner, 2015. – 296 p.

Francas fon Zikingenas (Franz von Sickingen, 1481–1523) – viena ryškiausių figūrų Reformacijos išvakarėse. Nuožmi nesantaika su kunigaikščiais ir net imperatoriumi, Katalikų Bažnyčios hierarchais atvėrė šiam riteriui kelią į didžiąją politiką. Jis rėmė humanistus, palaikė naujas religines idėjas, o jo Ebernburgo pilis tapo ankstyvuoju Reformacijos centru. Leidinyje esė autoriai atskleidžia riteriškumo poveikį Reformacijai, aptaria Franco fon Zikingeno iškilimą į riterių bei jų aplinkos lyderius, Martyno Liuterio pasisakymus Vormse prieš imperatorių, kunigaikščius ir popiežiaus nuncijų, parodo reformatų idėjų įvairovę Vokietijoje ir Europoje, nagrinėja Franco fon Zikingeno heroizavimo apraiškas.