Lietuvos laisvės ženklai prie Laptevų jūros 1989 metais
Minėdami Gedulo ir vilties dieną, prisiminkime ekspediciją, kurios dalyviai siekė įamžinti, įpaminklinti buvusias lietuvių tremties vietas nepriklausomybės atgavimo priešaušriu. 1989 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atšiauriausioje lietuvių tremties vietoje, Lenos deltos salose, dirbo ekspedicijos „Lena 89“ dalyviai. Ši grupė vyko ne tik padėti parvežti į Lietuvą amžino įšalo žemėje atgulusių kraštiečių palaikų, tačiau ir įamžinti tremties atmintį. Pasiruošimas paminklų statybai truko 20 savaičių. Reikėjo išspręsti aibę įvairiausių problemų, parengti dešimtis dokumentų, gauti oficialius leidimus statyti paminklus pasienio zonoje esančios karinės bazės teritorijoje. Lietuvių ir kitų tautų kančios vietoje buvo pastatyti 4 paminklai su atminimo lentose iškaltais J. Marcinkevičiaus žodžiais, kurie tapo ir Lietuvos nepriklausomybės simboliais. Ten, toli nuo Lietuvos, šaltose Sibiro žemėse, netoli Rusijos karinės bazės, dėka drąsių žmonių pirmą kartą suplevėsavo lietuviškoji trispalvė ir suskambo tautinė giesmė. Žinia apie Lietuvos laisvės ženklus Laptevų jūroje ilgą laiką nebuvo skelbiama. Prabėgus trisdešimčiai metų, ši tema tampa ypač svarbi tiems, kurie domisi tragiška tautos istorija ir nori suvokti gausių Lietuvos gyventojų tremčių reikšmę. Kodėl gimė idėja įamžinti tremtinių kančių vietas atšiauriausiame krašte, kaip vyko pasirengimas ir kaip vyko pati ekspedicija? Apie visa tai pasakoja ekspedicijos vadovas Kauno technologijos universiteto dėstytojas emeritas dr. Rimantas Plėštys. Vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=hxC_FYSuxyo.
Akimirkas, užfiksuotas ekspedicijos „Lena 89“ metu, galima pamatyti Kauno IX forto muziejaus ir Kauno kolegijos parengtoje virtualioje fotografijų parodoje „Lietuvos laisvės ženklai prie Laptevų jūros 1989 m.“
LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius