Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Klein, Manfred. Preußens Litauer: Studien zu einer (fast) vergessenen Minderheit. – Hamburg : Verlag Dr. Kovač, 2017. – 272 p.

Manfredas Kleinas jau daugelį metų domisi ir tyrinėja Mažosios Lietuvos gyventojų kultūrinį ir socialinį gyvenimą, lietuvninkų tautinio tapatumo išlaikymą kitakalbių vokiečių daugumos apsuptyje. Šia tema yra parašęs daugybę straipsnių. Knygoje spausdinami 1995–2014 m. parašyti straipsniai. Autorius supažindina su Mažosios Lietuvos istorine raida, tautine ir kalbine specifika, aiškina lietuvninkų etninės bendrijos ypatumus, pabrėžia lietuviškosios krašto kultūros reikšmę bei tokių asmenybių kaip Kristijonas Donelaitis ar Martynas Jankus nuopelnus. Du rinkinio straipsniai skirti mažai žinomam juristui, rašytojui J. D. H. Temei (Temme). Manfredo Kleino teigimu, lietuviškieji Temės romanai įdomūs ne tiek savo siužetais, kiek istorinio-socialinio konteksto liudijimais, konkrečių Rytprūsių vietovių aprašymais.

Ziaja, Georg. Lexikon des polnischen Adels im Goldenen Zeitalter 1500–1600. – Paderborn : Ferdinand Schöningh, 2019. – 297 p.

Žinyne pateikiama 120 žymiausių XVI a. Lenkijos diduomenės atstovų biogramų. Po kiekvienos biogramos dedamas įvadinis literatūros sąrašas. Čia rasite ne tik biografinių duomenų, bet ir informacijos apie genealogiją, heraldiką, religines pažiūras, meną bei kultūrą, tikslų knygoje minimų vietovių bei provincijų aprašymą. Knygą papildo lentelės, Abiejų Tautų Respublikos žemėlapis bei magnatų nuosavybės Lenkijoje ir Lietuvoje žemėlapis, didikų rūmų ir šeimos herbų iliustracijos. Žinynas yra patogi ir praktiška pagalba kiekvienam Rytų Europos tyrinėtojui.

Bues, Almut. Die Jagiellonen : Herrscher zwischen Ostsee und Adria. – Stuttgart : Verlag W. Kohlhammer, 2010. – 305 p.

Vakarų Europos mokslininkai savo darbuose retai tyrinėja Jogailaičius kaip dinastiją. Siekdamas užpildyti šią spragą, istorikas Almutas Buesas vokiečių kalba išleistoje knygoje apžvelgia Jogailaičių dinastijos, kurios viešpatavimas sutapo su politinio ir kultūrinio perversmo laikotarpiu Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų sankirtoje, istoriją, atskleidžia jų poveikį tuometinei Rytų Vidurio Europai. Ši knyga yra pirmasis šiuolaikinis Jogailaičių dinastijos pristatymas Vakarų Europos kalba. Leidinį daro patogų naudoti išsamus šaltinių ir literatūros sąrašas, lentelės, žemėlapiai, asmenvardžių rodyklė. 

Materielle Aspekte in der Inkunabelforschung. – Wiesbaden : Harrassowitz Verlag, 2017. – 224 p.

Leidinyje spausdinama 2013 m. Hercogo Augusto bibliotekoje Volfenbiutelyje vykusios konferencijos, skirtos knygų spausdinimui XV amžiuje, medžiaga. Tyrimų objektas – inkunabulai. Mokslininkai straipsniuose apžvelgia gausios popieriaus gamybos bei popieriaus formato vaidmenį, XV a. maketavimo formas ir grafinį dizainą, aptaria vandens ženklų bei įrišų tyrimo sunkumus ir naujas perspektyvas skaitmeniniame amžiuje. Taip pat nagrinėja ankstyvojo spausdinimo tipus, naudojant techninius palyginimo metodus, spalvų ir neverbalinių elementų kaip prasmės reiškėjų vaidmenį, nurodo pavienių inkunabulų priskyrimo tam tikroms dirbtuvėms problemas.

Ganz, David. Buch-Gewänder : Prachteinbände im Mittelalter. – Berlin : Reimer, 2015. – 368 p. 

Žymaus vokiečių meno istoriko studija skirta prabangių Viduramžių knygų įrišų tyrimams. Šis darbas ne tik suteikia daugybę vertingų kultūros ir meno istorijos srities žinių. Tai puikus Viduramžių knygų įrišų tolesnių tyrimų pagrindas. Nagrinėdamas prabangius bažnytinių apeigų knygų viršelius, dengtus dramblio kaulo, aukso, sidabro plokštelėmis ar šilku, puoštus brangakmenių inkrustacijomis, Davidas Gancas (David Ganz) naujai atskleidžia glaudų knygos ir meno ryšį. 

Sakson, Andrzej. Von Memel bis Allenstein : die heutigen Bewohner des ehemaligen Ostpreußens: Memelland, Kaliningrader Gebiet, Ermland und Masuren. – Frankfurt am Main : Peter Lang Edition, 2016. – 2 t. 

Knygos pradžioje autorius apžvelgia Rytų Prūsijos istoriją, regioninio ir tautinio tapatumo susidarymo ypatumus iki 1945 metų. Toliau pagrindinį dėmesį sutelkia į regiono istoriją iš pagrindų pakitusioje istorinėje erdvėje po Antrojo pasaulinio karo. A. Saksonas atskleidžia, kokie demografiniai, kultūriniai, politiniai ir ekonominiai procesai vyko Klaipėdos krašte, Kaliningrado srityje, Varmijos ir Mozūrų srityse po 1945 metų. Remdamasis istorinėmis, sociologinėmis, politologinėmis įžvalgomis, autorius lygina ir apibendrina šių trijų buvusios Rytų Prūsijos teritorijų, patekusių į skirtingą administracinę-politinę priklausomybę, raidą. Tyrimas pagrįstas archyviniais dokumentais, tiesioginiais ir netiesioginiais stebėjimais, daugybe interviu. 

Banytė-Rowell, Rasa. Die Memelkultur in der Römischen Kaiserzeit : Auswertung der Archivalien aus dem Nachlass von Herbert Jankuhn. – Kiel : Wachholtz, Murmann Publishers, 2019. – XV, 499 p., 63 lent. p. 

Įvairių tipų ir informacinės vertės archyviniai dokumentai yra būtini duomenų rinkimo ir vertinimo šaltiniai, atliekant archeologinius tyrimus. Jie ypač svarbūs priešistorės ir ankstyvajai tų šalių archeologijai, kurios per Antrąjį pasaulinį karą susidūrė su dideliais ar net visiškais informacinių šaltinių praradimais. Rasos Banytės-Rowell knyga skirta įvertinti ir analizuoti archeologo Herberto Jankūno (1905–1990) archyvinį palikimą, kuriame buvo įamžinti šiandien dažnai dingę originalūs ankstyvojo romėniškojo laikotarpio (I–II a.) radiniai iš šiaurinių buvusios Rytų Prūsijos arealų (Klaipėdos, Šilutės, Tilžės, Ragainės apskričių). Ši vertinga medžiaga dabar saugoma Šlėzvigo žemės Archeologijos muziejuje. Autorę ypač sudomino Lietuvių literatūros draugijos Tilžėje archeologinių senienų rinkinių bei mėgėjiškų archeologinių kasinėjimų aprašymai. Žinoma, svarbiausias dėmesys knygoje skirtas vakarų baltų paveldo Lietuvos pajūryje ir Nemuno žemupyje nagrinėjimui, pabrėžiant to meto baltų pasaulio kultūros išskirtinumą ir tuo pačiu atvirumą naujovėms. 

Prassolow, Jaroslaw Alexey. Die völkerwanderungszeitlichen Dolchmesser der samländisch-natangischen Kultur auf dem Gebiet des ehemaligen Ostpreußens. – Kiel : Wachholtz, Murmann Publishers, 2018. – XXVI, 328 p., 206 lent. p. 

Knyga skirta tautų kraustymosi laikotarpio durklams buvusios Rytų Prūsijos teritorijoje. Tokio tipo ginklai žinomi ir Lietuvos teritorijoje. Remdamasis gausiais archyviniais ir muziejiniais šaltiniais, autorius ne tik nagrinėja Sembos, Natangos bei aplinkinėse srityse pasklidusius durklus, bet ir pateikia kitų kapuose su šiais durklais rastų dirbinių aprašus. Jam pavyksta pirmą kartą susisteminti šią specifinę radinių grupę ir chronologiškai ją pertvarkyti, parodyti jos svarbą Sembos-Natangos kultūros vidinei socialinei struktūrai tautų kraustymosi laikotarpiu. Reikšmingo rastų objektų ir kapaviečių komplekso lyginamoji analizė leidžia naujai pažvelgti į buvusių savininkų etnokultūrinę kilmę, pastarųjų socialinę padėtį bei regioninę plėtrą. Šis darbas yra labai svarbus tolesniems Lietuvos archeologijos tyrimams.

Jagodzinski, Sabine. Die Türkenkriege im Spiegel der polnisch-litauischen Adelskultur. – Ostfildern : Jan Thorbecke Verlag, 2013. – 258 p. 

Osmanų ekspansija paliko gilų pėdsaką ankstyvųjų Naujųjų laikų Lenkijos–Lietuvos diduomenės kultūroje. Tai atspindi menas, ceremonijos, buitis. Puikiu to įrodymu galima laikyti paveikslus, vaizduojančius karo žygius bei mūšius, įvairius trofėjus, Artimųjų Rytų ginklus, votus ir paramentus, sarkofagus, dekoratyvinius frizo elementus ir kt. Šios temos nagrinėjimui autorė pasirinko Karūnos didžiojo etmono Stanislovo Žolkevskio ir jo giminės rezidencinę pilį Žovkvoje (Ukraina) bei karinių veikėjų panteonu vadinamą Žovkvos Šv. Lauryno bažnyčią. Leidinį daro patogų naudoti gausios iliustracijos, bibliografijos, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Das Baltikum : Geschichte einer europäischen Region. Bd 1, Von der Vor- und Frühgeschichte bis zum Ende des Mittelalters. – Stuttgart : Hiersemann Verlag, 2018. – 651 p. 

Mokslinėje knygoje pirmą kartą vokiečių kalba apžvelgiama visa Baltijos šalių istorija nuo seniausių laikų iki XXI amžiaus. Tarptautinis autorių kolektyvas, visų pirma Lietuvos, Latvijos ir Estijos istorikai, supažindina su trijų valstybių praeitimi, atskleidžia jų tarpvalstybinius ryšius, santykius su kitomis Europos valstybėmis, pabrėžia ryškiausius Baltijos šalių konfesinius, kalbinius bei kultūrinius skirtumus.

Pirmame tome kalbama apie palankias gamtines sąlygas, leidusiais priešistoriniais laikais apsigyventi šiame Baltijos regione, apie geografinę padėtį, lėmusią socialinių-ekonominių, politinių bei kultūrinių santykių raidą, apie svarbiausius Baltijos regiono šalių istorinius procesus Viduramžiais.