Kodėl Algirdas Mošinskis netapo XXVII knygos mėgėjų draugijos nariu?
Algirdas Mošinskis (1905–1991), vienas didžiausių XX a. Lietuvos bibliofilų, architektas, inžinierius, paveldosaugininkas, 1931 m. kovo 23 d. iš Berlyno išsiuntė XXVII knygos mėgėjų draugijos sekretoriui Viktorui Cimkauskui laišką (LMAVB RS, F59-28, lap. 45). Jame apgailestauja negalįs tapti draugijos nariu – stojamasis ir nario mokesčiai jam, kaip studentui, pernelyg dideli („dėl aukšto įstojimo ir nario mokesčio kol kas, studijuodamas, neturiu galimybės d-jon pastoti, ir esu priverstas mano prašymą atidėti vieniems-kitiems metams iki mokslų pabaigos“).
Tuo metu A. Mošinskis studijavo Berlyno aukštojoje technikos mokykloje, prieš tai jau buvo baigęs Paryžiaus Sorbonos universitete archeologiją. Domėjosi senosiomis knygomis ir ypač – senąja Lietuvos kartografija. Žinia apie Kaune 1930 m. pabaigoje įsteigtą XXVII knygos mėgėjų draugiją jį sudomino, jis atsisiųsdinęs draugijos įstatus ir ketinęs draugijos veikloje dalyvauti. Sukliudė pinigų stygius.
Ar tikrai draugijos mokesčiai buvo tokie dideli? Stojamasis – 100 Lt, metinis – 120 Lt. Nuo 1934 m. metinis mokestis sumažintas pusiau – iki 60 Lt, arba 5 Lt mėnesiui. Palyginkime: valstybės tarnautojų, suskirstytų į 18 kategorijų, atlyginimai būdavo nuo 250 iki 1200 Lt, ministro alga – 2000 Lt, o kai kurių advokatų ir gydytojų atlyginimai siekdavo 5000 ir daugiau litų. Maistas, dabarties akimis žiūrint, buvo pigus. Štai 1937 m. vienas kilogramas kiaulienos kainavo 1,40 Lt, litras pieno –15 centų, kilogramas juodos ruginės duonos – 25 centus, bulvių – tik 4 centus. Taigi valstybės tarnautojai ir inteligentija gyveno gana pasiturimai, valstiečiai, atvirkščiai, vertėsi sunkiai (karvė, pavyzdžiui, kainavo apie 150 Lt). Taigi didelis draugijos nario mokestis buvo sąlyginis, daugeliui XXVII knygos mėgėjų jis buvo priimtinas, juolab kad šios surinktos bendros lėšos buvo skirtos knygų leidybai.
A. Mošinskis draugijos nariu taip ir netapo, bet jau tarpukariu išgarsėjo kaip bibliofilas. 1933 m. Kaune, Pribačio knygyne, jis surengė senųjų žemėlapių parodą, apie ją spaudoje rašė Mstislavas Dobužinskis („tai tėra tik didžiulio ir įdomiai sudaryto Algirdo Mošinskio rinkinio dalis“). 1944-aisiais Mošinskis pasitraukė į Vieną, ten išsigabeno ir apie 8 tūkst. knygų asmeninę biblioteką („vagoną knygų“), vėliau iki pat mirties gyveno Brazilijoje, San Paule, ir savo asmeninius rinkinius vis gausino – surinko apie 40 tūkst. knygų. XXVII knygos mėgėjams tarp savo narių turėti vieną iš pačių perspektyviausių XX a. Lietuvos bibliofilų nebuvo lemta.
Alma Braziūnienė