Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Maciej z Miechowa (apie 1457–1523). Chronica Polonoru[m]. – Impressum Craccovię [Kraków] : per Hieronymu[m] Vietore[m], Kalendis Dece[m]bris 1521. – [24], CCCLXXIX p. : frontisp., inic., iliustr. – L-16/2-27.

Istoriko Motiejaus Mechoviečio 1521 m. Krokuvoje išleistoje „Lenkų kronikoje“ (kn. 4, skyr. LXXIII) randame vieną iš ankstyviausių liudijimų apie šventumu garsėjusio brolio Mykolo mirtį: 1485 m. gegužės 4 d. Krokuvoje, Šv. Morkaus bažnyčioje, gyvenimą baigė Šv. Marijos Demetro atgailos kanauninkų vienuolijos brolis Mykolas; jis palaidotas chore iš šiaurės pusės prie zakristijos durų. Buvo žemo ūgio, pamaldus iš prigimties ir, kaip kalbama, garsus bei įžymus stebuklais. Tikėtina, kad šis istorikas, 1479 m. Krokuvos akademijoje gavęs magistro diplomą, pažinojo Dievo tarną Mykolą Giedraitį. Šis Motiejaus Mechoviečio liudijimas įtrauktas ir į pirmąją žinomą išspausdintą palaimintojo lietuvio vienuolio biografiją „Vita beati Michaelis“, kurią lotynų kalba 1544 m. parašė laisvųjų menų magistras, kunigas, Apaštalinio Sosto ir imperatoriaus viešasis notaras Jonas Tščianietis (Ioannes Arundinensis, m. 1567). Palaimintojo gyvenimo aprašymas buvo išspausdintas 1605 m. Krokuvoje.

Kojalavičius-Vijūkas, Albertas (1609–1677). Miscellanea rerum ad statum ecclasiasticum in Magno Lituaniae Ducatu pertinentium / collecta ab Alberto Wiiuk Koiałowicz Societ. Iesu, s. theol. doct. almae Universitatis Vilnensis procancellario, et ordinario s. theol. professore, vulgata superiorum permissu. – Vilnae : typis Academicis, 1650. – [6], 128 p. : herbas, vinj. ; 4°. – L-17/85.

Vilniaus akademijos profesoriaus A. Kojalavičiaus-Vijūko „Įvairenybėse apie Bažnyčios būklę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, išspausdintose 1650 m. Vilniaus akademijoje, pateikiama žinutė (p. 3) apie iš senos lietuvių kunigaikščių Giedraičių giminės kilusį palaimintąjį Mykolą, Krokuvos akademijoje baigusį šventosios teologijos bakalauro studijas, gyvenusį Romos miesto Švč. Mergelės Marijos de Metro regulinių atgailos kanauninkų vienuolijoje, 1485 m. gegužės 4 d. mirusį ir amžino poilsio atgulusį Krokuvoje.

Kojalavičius-Vijūkas, Albertas (1609–1677). Historiae Lituaniae pars altera. – Antverpiae [Antwerpen]: apud Jacobum Meursium, 1669. – [24], 496 p. : inic., signetas. – L-17/99/2.

1669 m. Antverpene išėjusioje A. Kojalavičiaus-Vijūko „Lietuvos istorijos“ antroje dalyje, kur įvykiai pasakojami chronologine įvykių seka, ties 1484 metais, kai mirė šv. Kazimieras, lakoniškai informuojama (p. 250), kad kitąmet paskui jį į paskutinę kelionę palydėtas Lietuvos senos kunigaikščių giminės palikuonis Mykolas Giedraitis, garsus ne tik dėl pamaldaus būdo, bet ir dėl kilmės.

Butkevičius-Visvaina, Samuelis Juozapas. Ornamentum Divinae Crucis, Rosa Gedroyciana, in tumulo sacrorum cinerum, B. Michaelis Gedroyc e sangvine ducum in Lithuania nati, Cracoviae, in religione Ordinis S. Augustini Beatorum Martyrum de poenitentia, mortui, vitae sanctimonia et miraculoru[m] gloria celeberrimi, ipso, annuae commemorationis eius, secundo, post Inventionem Divinissimae Crucis, die, in eccl[esia] S. Marci, pp. reg[ularis] observ[antiae] S. Augustini, inventum, frequentissimae, illustrium hospitum, coronae / a Samuele Iosepho Butkiewicz, Wiswoyn, in alma Universitate Crac[oviensi] ph[ilosophiae] bac[calaureo] s. theologiae auditore, demonstratum, lucique publicae porrectum, anno Nazareni floris, 1682. die 4. Mai. – Cracoviae : ex officina Schedeliana, [1682]. – [8] lap. : herbas, inic., vinj. ; 2^o. – L-17/2-28.

Tai ankstyviausias iš Bibliotekoje saugomų pal. Mykolui Giedraičiui atminti skirtų leidinių – 1682 m. Krokuvoje išspausdintas lotyniškas pamokslas. Jo antraštė lietuvių kalba skambėtų taip: „Ant pal. Mykolo Giedraičio, gimusio iš Lietuvos kunigaikščių, mirusio Šv. Augustino šventųjų atgailos kankinių vienuolystėje Krokuvos mieste ir didžiai pagarsėjusio šventu gyvenimu bei šlovingais stebuklais, šventųjų palaikų kapo antrą po Švenčiausiojo Kryžiaus atradimo dieną Šv. Augustino atgailos kanauninkų Šv. Morkaus bažnyčioje surasta ŠVENTOJO KRYŽIAUS PUOŠMENA ‒ GIEDRAIČIŲ ROŽĖ, kurią gausiausiam įžymių svečių pulkui parodė Krokuvos universiteto filosofijos bakalauras, šventosios teologijos klausytojas Samuelis Juozapas Butkevičius-Visvaina ir 1682 Nazariečio gėlės metais, gegužės 4 d., atidavė į viešumą.“ Pamokslo autorius savo kūrinį dedikavo savo mecenatui, Trakų vaivadai Marcijonui Aleksandrui Oginskiui (1632–1690). Pasirėmęs Giedraičių herbo vaizduliu – Rože, autorius iš pradžių aptaria rožės reikšmes krikščionių kultūroje, o vėliau papasakoja apie Palaimintojo gyvenimą ir stebuklus. Pamoksle pacituotas regėjimo metu Palaimintojo išgirstas Kristaus raginimas (lap. B2verso): Esto patiens usque ad mortem, et habebis Coronam Vitae (Kentėk lig mirties – ir pelnysi Gyvybės vainiką!), taip pat paskutiniai Palaimintojo žodžiai (lap. Cverso): Deus Charitas est, et qui manet in Charitate, in Deo manet, et Deus in eo“ (Dievas yra meilė, ir kas išlieka meilėje, išlieka Dieve, o Dievas ‒ jame).

Visą šio leidinio kopiją galima matyti skaitmeniniame Bibliotekos archyve adresu: elibrary.mab.lt/handle/1/1576.

Rodkiewicz, Koncess Sylwester (?–1720). Opus miserentis Dei, sive Historia de origine, meritis et sanctitate pontificii Ordinis Canon. regul. S. Mariae Demetri ... : cui praefixa est panegyris illustrissimi ... Constantini Casimiri Brzostowski, episcopi Vilnensis ... cum dedicatione operis et vita ... Iacobi Przyrowii / authore Silesvtro [sic]] Concesso Rodkiewicz in alma Universitate Cracoviensi philosophiae doctore et professore ... luci publicae data. – Vilnae [Vilnius] : typis Academicis Societatis Iesu, 1699. – [24], [30] lap. :  inic., vinj. ;  4º. – L-17/183.

Krokuvos universiteto profesoriaus veikale „Gailestingojo Dievo kūrinys, arba popiežiaus Regulinių kanauninkų ordino kilmės, nuopelnų ir šventumo istorija“, 1699 m. publikuotame Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvėje, tarp kitų Ordino šventųjų ne vienoje vietoje minimas gražiausiu šventumo žiedu išsiskleidęs pal. Mykolas Giedraitis. Šioje „Istorijoje“ liudijama ir apie Palaimintojo gerbimą Giedraičių tėvonijoje Videniškiuose (lap. K2 r–K2v): Arčiausiai nuo čia yra Videniškių vienuolynas, kurio prepozitas per apeigas paprastai naudojasi vyskupo mitra bei lazda, anksčiau gavęs tam Apaštalų Sosto leidimą. Pasakojama, kad šitą prepozitūrą savo tėvoninėse žemėse fundavo kažkuris iš kunigaikščių Giedraičių giminės, užrašęs jai kuo didžiausias valdas. Taip atsitiko dėl to, kad jis turėjo šiai vienuolijai priklausiusį senelį iš tėvo pusės ‒ palaimintąjį Mykolą Giedraitį, kuris, Šv. Morkaus vienuolyne įstojęs į neturtingumu bei nuolankumu pagarsėjusį minėtų brolių ordiną, gyveno pagirtiną ir šventą gyvenimą.

Decreta, sanctiones et universa acta Synodi dioecesanae, ab ... d. Constantino Casimiro Brzostowski, Dei et Apostolicae Sedis gratia episcopo Vilnensi, Sanctissimi Domini nostri, d. Clementis ... papae ejus nominis XI praelato domestico et pontificii solii assistente anno Salutis MDCCXVII sub diebus 3tia, 4ta et 5ta mensis Februarii in sua cathedrali ecclesia Vilnae celebratae / et per me Alexandrum Joannem Zebrowski, s. theol. et j. u. doctorem, archidiaconum Albae Russiae, praesentis Synodi secretarium connotata. – Vilnae : typis Academicis Societatis Iesu, [1717]. – [12], 157 p. : herbas, inic., vinj. ; 4^o. – L-18/619.

1717 m. vasario mėnesį Vilniaus katedroje buvo sukviestas ir 3‒5 dieną dirbo vadovaujant vyskupui Konstantinui Kazimierui Bžostovskiui (1644–1722) Vilniaus vyskupijos sinodas. Jis priėmė nemažai nutarimų, be kitų dalykų, reglamentavusių bažnytinių apeigų tvarką. Viename punkte (skyr. 20, p. 76) „Apie pal. Mykolo Giedraičio gerbimą“ buvo įrašytas toks Lietuvos Atgailos kanauninkų prašymas: Mums buvo perduoti didžiai gerbiamų Atgailos kanauninkų prašymai dėl būtinybės su sinodo pagalba vyskupijoje turėti pal. Mykolo Giedraičio iš tos pačios vienuolijos, šios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėjo, gerbimo apeigas. Kadangi šis reikalas dėl Šventųjų apeigų kongregacijos dekreto yra už mūsų kompetencijos ribų, tuo tikslu reikia kreiptis į Šv. Apaštalų Sostą, o mes sinodo nutarimų rinkinyje šiuos prašymus taip pat žadame palaikyti ir juos čia skelbiame. Kol kas neturime žinių, ar tuo metu kas nors šia kryptimi buvo padaryta. tačiau, kaip pastebi istorikas Darius Baronas, „tais laikais šiam siekiui [dar] nebuvo lemta realizuotis.“

Demrowski, Jan. Compendium świątobliwego życia xiążęcia u świata y u nieba b. Michała Giedroycia, xiążęcia Wielkiego Xięstwa Litewskiego, kanonika regularnego … w Krakowie w kośćiele S. Marka Ewangelisty spoczywájącego, … stylem skróconym, ale mało co odmiennym wyjęte z żywotá w roku 1736. wydanego. – Teraz świeżo dla pospolitego wszy[s]tkich wiernych pożytku wydane. – W Wilnie : w drukarni J.K.M. Akademickiey Societatis Jesu, 1741. – [2], 70 p. : inic., vinj. ; 4^o. – L-18/310.

1741 m. Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvėje lenkų kalba išleista „Santrauka apie dievobaimingą kunigaikščio žemėje ir danguje, palaimintojo Mykolo Giedraičio gyvenimą“ laikytina pirmąja Lietuvoje atskira knyga išspausdinta Jo biografija. Iš autoriaus įžangos žodžio (protestatio authoris) sužinome, jog veikalą parašė Salako prepozitas Jonas Demrovskis. Aptaręs senos Giedraičių giminės ištakas, jis pirmasis nurodė, kad Mykolas Giedraitis gimė apie 1420 m. Pasakojama, kad, nuo mažumės būdamas pasiligojęs, Mykolas anksti atradęs paguodą bei ramstį asketiškame gyvenime, išreikštą šiuo eleginiu dvieiliu (p. 4): Semper in adversis tibi sit patientia Christus, cujus ab exemplo regula: disce pati (Te tau Kristus bėdoj visada kantrybės suteikia ‒ sek Jo pavyzdžiu pats ir kentėti išmok! ‒ Sigito Narbuto vertimas). Savo rankomis Jis darydavęs dėžutes, skirtas ligonių patepimo Sakramento šventajai komunijai laikyti. Veikalas, suskirstytas į šešiolika skyrių, atskleidžia pal. Mykolo Giedraičio žemiškąjį gyvenimą, taip pat po mirties įvykusius stebuklus, pagrindžiančius siekį beatifikuoti Palaimintąjį. Vertingoji šio kūrinio dalis – pabaigoje pateikta istoriografija – šaltinių, kuriais rėmėsi J. Demrovskis, apžvalga. Originalumo šiam veikalui suteikia ir palaimintajam Mykolui Giedraičiui sudėtos maldos.

Valančius, Motiejus (1801–1875). Giwenimaj szwentuju Diewa. – [Tilžė : Johanno Zabermanno lėšos], 1868. – 292 p.: iliustr. – LK-19/736.

Pirmąjį hagiografinį pasakojimą „Gyvenimas palaiminto Mykolo Giedraičio zokano kanauninkų pakūtą darančių“ lietuvių kalba sukūrė Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Pasakojimas buvo publikuotas 1868 m. Tilžėje išspausdintame rinkinyje „Gyvenimai šventųjų Dievo“ (p. 23–28). Biograma pradedama žemaičiams ir lietuviams nesvetimos Giedraičių kilmės didžiųjų vyrų išvardijimu, paminint ir Mykolą, „kurs, iš tos pačios kilmės pradžią vesdamas, dievobaimingai elgės ir paliko Bažnyčios šv. už palaimintą paskaitytas“. Gimimo vieta nurodoma Lietuvos dalis netoli Bistryčios miestelio. Autorius emocingai aprašo Palaimintojo fizines negalias, kurias Jis patyrė nuo vaikystės ir kurios sustiprino jo dvasios dorybes ‒ kuklumą ir pamaldumą. Aštuoniolikos metų sulaukęs pal. Mykolas leidęsis į Bistryčioje įsikūrusį augustijonų vienuolyną, kur didžiai nusižeminęs meldė būti priimamas į jį valdžiusią vienuoliją. Iš tolesnio pasakojimo sužinome, kad vienuolyno „perdėtinis“ (vyresnysis), pamatęs Giedraitį esant imlų mokslams, nusprendė Jį leisti į mokslus. Tad 1460 m. Krokuvos universitete Palaimintasis tapęs filosofijos daktaru. Pasakojime atskleidžiamos Jo asketiško gyvenimo detalės, ypatingas bendravimas su aplinka, pasireiškęs pranašystėmis bei stebuklais ir Jam pelnęs aplinkinių meilę bei pagarbą. Kaip rašoma palaiminto „Gyvenime“: „[k]arštai besimelsdamas, ne kartą pasikėlė gan aukštai nuo žemės, tarsi jau dangun lėkti ketino, pats tačiau to nė justi nejuto. Kaži kuomet prabilęs nukryžiavotas Viešpats Jėzus jam tarė: Būk ligi smerčio kantrus, o gausi vainiką garbės“ (p. 26).