Apie vienos XIV amžiuje užrašytos giesmės redagavimą XVI amžiuje
Pergamentas – labai dėkinga rašomoji medžiaga, kurią galima naudoti ne vieną kartą: nuskutus seną tekstą, ant to paties pagrindo galima rašyti iš naujo. Ši savybė yra naudinga ir tuomet, kai reikia ištaisyti rašant padarytą klaidą arba paredaguoti tekstą, kuris pasikeitė praėjus šimtmečiui ar net keliems po jo užrašymo. Būtent tokį „redagavimą“ mes matome didžiuliame Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomame rankraštiniame graduale (LMAVB RS F22-103).
Gradualas – Katalikų Bažnyčios giesmynas, kuriame surašytos visų liturginių metų Mišių giesmės. Dauguma šių senųjų giesmynų (tiek spausdintų, tiek ir rankraštinių) yra didelio formato, tad galėjo būti naudojami kelių žmonių vienu metu – stambios natos ir aiškiai matomas tekstas leido kantoriams giedoti stovint atsitraukus nuo knygos. Tai buvo ypač aktualu iki spaudos atsiradimo, nes kiekvienos knygos pagaminimas (pradedant odos paruošimu, teksto surašymu, puošyba ir baigiant jos įrišimu) buvo brangus, daug laiko reikalaujantis darbas.
Rankraštis, kurio giesmės užrašymas čia aptariamas, buvo surašytas Šiaurės Italijoje XIV a., vėliau atgabentas į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, XVII a. pr. iš jo tikriausiai buvo giedota Gardine. XIX a. knyga pateko į Vilniaus viešosios bibliotekos (1867–1918) Rankraščių skyrių ir nuo tada iš jos nebebuvo giedama, nebent koks skaitytojas bevartydamas lapus tyliai paniūniuodavo melodiją.
Giesmyne yra daugybė įvairių taisymų, perrašymų ir prirašymų, kuriuos lėmė skirtingu metu Mišių liturgijoje giedoti tekstai. Galima rasti ir palimpsesto pavyzdžių bei pasidžiaugti, kad pergamentas nebuvo stropiai nuskustas, tad net ir be specialių priemonių įmanoma įžiūrėti, kokia melodija buvo naikinta. Po kai kuriomis natomis užrašyti du skirtingi tekstai: vienas – pirminis, dar iš XIV a., o kitas – gerokai vėlesnis, kurio prireikė atsiradus naujai liturginei šventei, kurios metu giedamiems tekstams buvo pritaikytos senos melodijos.
Vienas iš nesunkiai datuojamų taisymo pavyzdžių – nuotraukoje matoma šv. Stepono dieną (gruodžio 26) giedamos Mišių įžangos giesmės – introito pradžia. Tai yra dvi 119 psalmės eilutės: Sederunt principes, et adversum me loquebantur: et iniqui persecuti sunt me: adiuva me, Domine Deus meus, quia servus tuus exercebatur in tuis iustificationibus (didžiūnai susėdo ir sąmokslauja prieš mane, ir nedorėliai mane persekioja; padėk man, Viešpatie, mano Dieve, nes tavo tarnas rūpinsis tavo įstatais). Nors giesmė prasideda žodžiu „Sederunt“, tačiau puošni ornamentinė raidė, žyminti giesmės pradžią, yra „E“. Tuo metu, kai buvo rašomas gradualas, ši giesmė prasidėjo žodžiu „etenim“ (nors). Tridento bažnytinio susirinkimo metu giesmė buvo paredaguota, iš teksto išmestas pirmas žodis, dėl to ir šiame giesmyne atlikta korektūra: ištrintos nereikalingos natos, į kitas vietas perkelti skiemenys... Pergamentas dėl savo tvirtumo ne tik sėkmingai atlaikė visus šiuos pataisymus, bet ir visiškai nepaslėpė prieš tai buvusio teksto, tad dabar norėdami galėtume nesunkiai pasirinkti, kurią giesmės pradžią giedoti (beje, šiuo metu aptariama giesmė šv. Stepono dieną ir vėl pradedama ištrintuoju „Etenim“).
Šis giesmynas yra suskaitmenintas, tad Bibliotekos skaitytojai gali jį bet kuriuo metu „pavartyti“ savo kompiuteryje adresu: http://elibrary.mab.lt/handle/1/5712
Parengė Retų spaudinių skyriaus Senosios periodikos sektoriaus bibliografė Agnė Zemkajutė