TV laidų ciklas „Pamiršti vardai fotografijoje“
TV laidų ciklas Pamiršti vardai fotografijoje – tai pasakojimai apie pirmuosius bandymus fotografuoti statant tiltus, geležinkelį, fiksuojant pajūrio vaizdus ar šeimyninius portretus dvaro aplinkoje. (autoriai Inga Berulienė, Justinas Lingys).
Tai pasakojimai, atskleidžiantys ypatingas patirtis fotografuojant tremtyje ar tolimoje Šiaurėje. Šis TV laidų ciklas buvo sukurtas 2019 metais ir transliuotas per regionines televizijas: Balticum TV ir INIT TV programose. Panaudoti vaizdai iš LMA Vrublevskių bibliotekos fondų. Dalinis projekto rėmėjas Spaudos, radijo ir TV rėmimo fondas.
Abdonas Korzonas ir Antalis Rohrbachas
Abdono Korzono 1860 m. nufotografuota geležinkelio tunelio Paneriuose statyba – pirmasis fotografiškai užfiksuotas įvykis .Ši fotografija – tai liudijimas apie pramonės keičiamą Lietuvą. Prancūzo Ernesto Gouino bendrovė, kuri XIX a. viduryje nepabijojo imtis tiltų statybos darbų Vengrijoje, tęsė savo darbus Rusijoje, o vėliau ir visoje Europoje. Vengras Antalis Rohrbachas, gerai užsirekomendavęs geležinkelio tilto per Tisą statybos darbuose, buvo pakviestas šios bendrovės fiksuoti Rusijoje vykdomus darbus, ir taip jis atsidūrė Kaune. Du pasakojimai apie du drąsius, smalsius žmones, kurie ėmėsi fotografuoti pačios fotografijos kūrimosi pradžioje ir tai vyko Lietuvoje laidoje iš ciklo „Pamiršti vardai fotografijoje“.
Stanislovas Kazimieras Kosakovskis
Paskutiniųjų metų tyrimai gerokai priartino XIX a. Lietuvoje dirbusius fotografus, ir nors mūsų žinios dažnai fragmentiškos vis daugiau sužinome pavardžių ir tų žmonių atliktus darbus, kurie be abejo turėjo įtakos fotografijos raidai. Praėjus tik keliems dešimtmečiams po fotografijos išradimo Vaitkuškio dvaro šeimininkas grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis įkūrė nuosavą laboratoriją ir per nepaprastai trumpą laiką sukaupė neįkainojamą fotoarchyvą. Apie jo išlikusį palikimą , nuveiktus darbus ir šešėlyje likusį pagalbininką, laidoje iš ciklo „Pamiršti vardai fotografijoje“.
Paulina Mongirdaitė ir Ignas Stropus
XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje Lietuvos pajūryje dirbo du plačiai išgarsėję fotografai: viena iš nedaugelio moterų, pirmoji fotografė Paulina Mongirdaitė, o po pirmojo pasaulinio karo – Ignas Stropus. Didžiulis nuopelnas šių dviejų pajūrio fotografų ne tik tai, kad jie buvo pirmieji, eksperimentavo su technika, jos galimybėmis, bet ir jų dėka šiandien turime pajūrio vaizdus , kurie jau neišlikę. Apie pajūrio pirmuosius fotografus iš ciklo „Pamiršti vardai fotografijoje“ .
Balys Buračas
Balys Buračas buvo tautodailininkas, etnografas, publicistas, muziejininkas. Ir tik retsykiais nutoldavo nuo pagrindinių etnografinių motyvų. 1929–41 ir 1957–65 keliaudamas po Lietuvą fotografavo smulkiosios architektūros paminklus, kryžius, dailės dirbinius, papročių, šokių ir žaidimų scenas, dievadirbius, pasakotojus, muzikantus, dainininkus, (išliko per 11 000 negatyvų, aprašytų keturiose registracijos knygų tomuose). B. Buračas ne tik fotografavo, bet kaip tikras muziejininkas, užrašinėjo tautosaką ir rinko senovės daiktus. Apie Balio Buračo fenomeną ir jo palikimą fotografijoje laidoje iš ciklo „Pamiršti vardai fotografijoje“.
Vilhelmas Janiselis
Pasvalio krašto tautodailininkas Vilhelmas Janiselis išgarsėjo savo tremties fotografijomis. V. Janiseliui su šeima teko patirti, kas yra sprangi tremtinio duona tolimame Irkutske. Jis čia išbandė save kaip fotografą pačiomis sunkiausiomis sąlygomis. Kai dauguma netikėtai užkluptų į nežinią per prievartą stumiamų žmonių imdavosi daiktus, kurie palengvintų buitį, Vilhelmas Janiselis į Sibirą išsivežė fotoaparatą, paslėpęs jį duonos kepale. Ir nors tremtyje dirbo sunkų, alinantį darbą, Vilhelmas rasdavo laiko įamžinti tremties kasdienybę ir net šventes. Tas fotografijas po daugelio metų pirmieji išvydo Amerikos lietuviai Čikagoje. Janiselio kaip fotografo vardą Lietuvoje išgirdome tik ant nepriklausomybės atgavimo slenksčio. Apie V. Janiselio tremties fotografijas laidoje iš ciklo „Pamiršti vardai fotografijoje“.
Juozas Kazlauskas
Šis pasakojimas apie ypatingas keliones ir ypatingomis sąlygomis sukurtas fotografijas. Prieš daugiau nei penkiasdešimt metų Juozas Kazlauskas, filmuodamas meteorologus Špicbergeno archipelage, Prano Juozapo Žemėje, sukūrė pirmąsias Šiaurės salų fotografijas. Vėlesniais metais daug kartų fotografavo Arktyje. Istorijos dalyvis ir fotografas Juozas Kazlauskas paliko reikšmingą pėdsaką Lietuvos kultūroje. Jo kūrybai būdingas labai platus temų spektras: nuo kelionių Šiaurės keliais iki Sibiro tremties vietų Sąjūdžio laikais fotografijos, dokumentikos. Bet ši kart laidoje iš ciklo „Pamiršti vardai fotografijoje“ prisiminsime J. Kazlausko tolimųjų kelionių fotografijas.