Vieno eksponato parodoje – „Žemlapis lietuviškai latviško krašto“ (1900 m.)
2020 m. kovo 3 – balandžio 3 d. vieno eksponato parodoje – „Žemlapis lietuviškai latviško krašto“.
Prieš 120 metų, 1900-ųjų vasarį, lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metu, Peterburge, A. Iljino kartografijos įmonėje, Antano Macijausko (1874–1950) lėšomis išspausdintas jo paties parengtas Žemlapis lietuviškai latviško krašto=Karte von Littauer-Lettenland. Tai pirmasis 2000 egzempliorių tiražu išėjęs Lietuvos žemėlapis lietuvių kalba; jo vietovardžiai ir legenda išspausdinti lotynišku šriftu.
Žurnale Mūsų senovė (1921 m.) pats leidėjas rašė: „vargais negalais pasisekė inž. A. Maciejauskui praslysti pro cenzūros kilpas ir atspausdinti Lietuvos žemlapį lotynų raidėmis Peterburge Iljino litografijoje“. Tačiau praėjus aštuoniems mėnesiams Vyriausioji spaudos reikalų valdyba susigriebė ir dar nespėtą išplatinti tiražą (1186 egzempliorius) konfiskavo. Tuomet A. Macijauskas kreipėsi į vidaus reikalų ministrą su prašymu panaikinti nutarimą dėl žemėlapio konfiskavimo ir grąžinti jam nusavintus egzempliorius. Taip buvo pradėta A. Macijausko byla, išgarsėjusi kaip byla dėl spaudos draudimo panaikinimo. Po ilgo teismų proceso buvo įrodyta, kad lietuvių spaudos draudimas neteisėtas, ir 1904 m. gegužės 10 d. A. Macijauskui išmokėta pusė jo ieškinio (600 rublių).
Nors veikiai pasirodžiusiose Lietuvos intelektualų anotacijose ir recenzijose būta įvairių nuomonių, šį žemėlapį palankiai vertino Lietuvos atgimimo patriarchas Jonas Basanavičius (1851–1927), kuriam, praėjus vos mėnesiui po išleidimo, A. Macijauskas paskyrė vieną egzempliorių, įrašydamas: Guodotinam viengenčiui p. J. Basanavičiui nuo išleidėjo. A. Macijauskas. 1900 12///III Ptrp.
Šis unikalus egzempliorius šiandien saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje.
Parengė Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė