„Ateikite kurti“ – paroda, skirta ateitininkų metams

Ateitininkai šiemet švenčia savo 110 metų gyvavimo sukaktį. Ateitininkų federacija yra pati seniausia ir viena gausiausių jaunimo organizacijų Lietuvoje, šiuo metu vienijanti per 3 200 narių. Ateitininkai ugdo jaunimą krikščioniškųjų vertybių pagrindu, remdamiesi katalikiškumo, šeimyniškumo, tautiškumo, visuomeniškumo ir inteligentiškumo principais. Organizacijai priklauso mokiniai, studentai ir mokslus baigę sendraugiai. Svarbus ateitininkų indėlis, atkuriant ir puoselėjant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, išsaugant lietuvybę išeivijoje.

2020-uosius LR Seimas paskelbė ateitininkų metais. „Ateikite kurti“ – tokiais kun. Arvydo Žygo žodžiais, ištartais suvažiavime Vilniuje 1989 m., Ateitininkų federacija kviečia minėti šią sukaktį.

Svarbiausiu įvykiu ateitininkų organizacijos istorijoje galima vadinti žurnalo „Ateitis“ pasirodymą 1911 metais, nes, kaip teigia K. Skrupskelis, „kol nebuvo „Ateities“, negalėjo būti nė ateitininkų, t. y., apie leidinį susispietusiųjų būrelio“. 1910 m. tarp lietuvių studentų bei gimnazijų moksleivių Kaune, Levene (Belgija), Maskvoje kilo naujas sąjūdis (vėliau pagal žurnalą „Ateitis“ pavadintas ateitininkais), siekęs sujungti moksleivius, universitetų studentus bei aukštuosius mokslus jau baigusius lietuvius katalikus į organizaciją, teigiančių ištikimybę Dievui, tautai, krikščioniškai kultūrai. Minėto sąjūdžio narių – Prano Dovydaičio, Kazimiero Bizausko, Eliziejaus Draugelio, Prano Kuraičio ir kitų – sumanymu, padedant Adomui Jakštui, 1911 m. vasario mėnesį Kaune pradėtas leisti „Ateities“ žurnalas. Tai buvo mėnesinis priedas prie Adomo Jakšto redaguotos „Draugijos“ (1907–1914). „Ateitį“ buvo nuspręsta leisti kaip priedą, siekiant išvengti formalumų: priedui nereikėjo valdžios leidimo. Iš pradžių net buvo svarstoma naująjį leidinį pavadinti „Draugijėle“, tačiau vėliau apsistota ties „Ateities“ pavadinimu. Tokio paties pavadinimo rankraštinį šapirografuotą laikraštėlį Kaune tuo metu leido gimnazistas Kazimieras Bizauskas. Žurnalas buvo spausdinamas Saliamono Banaičio spaustuvėje. Pirmojo numerio viršelį nupiešė studentas medikas Eliziejus Draugelis.

Nuo 1913 m. „Ateitis“ jau ėjo ne kaip „Draugijos“ žurnalo priedas, bet kaip visai savarankiškas leidinys. 1913 m. sausio mėnesio numeryje išdėstyta žurnalo programa. Pagrindinės temos, žurnalo skyriai numatomi tokie: 1) literatūra, 2) mokslas 3) bažnyčia ir teologija 4) kritika ir bibliografija 5) lietuvių gyvenimas 6) lietuvių folkloras. Kaip 1981 m. rašė Kazys Bradūnas, „niekas tad negalėjo ir negali Ateičiai primesti, kad ji kultūros srityje yra kaip nors siaurai dogmatiška. Iš tikrųjų Ateities puslapiuose bene mūsuose pirmą kartą buvo iškelta tolerantiškumas ir broliška pakanta kultūros darbuos“. 1919 m. „Ateitį“ perėmė leisti Moksleivių ateitininkų sąjunga.

Žurnalo istorijoje būta sudėtingų, kritinių laikotarpių. Kilus Pirmąjam pasauliniam karui, „Ateitis“ nebuvo leidžiama 1915 m. balandį – 1916 m. birželį, dėl leidybos perorganizavimo neišėjo 1919 m. kovą–gegužę ir 1998–2000 metais. 1940 m. birželį okupacinė sovietų valdžia „Ateitį“ uždarė. Vėliau pusę amžiaus „Ateities“ žurnalas praleido tremtyje – lietuvių pabėgėlių atgaivintas 1946 metais, buvo leidžiamas Vakarų Vokietijos Augsburgo, Tiubingeno, Viurcburgo, Švabijos Gmiundo miestuose. 1950 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Leidžiamas Brukline, Čikagoje. 1997 m. Ateitininkų federacijai iš Čikagos grįžus į Lietuvą, žurnalo leidyba vėl atnaujinta 2000 m. Vilniuje.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2020 m. vasario 4–28 d. veikia mažoji paroda, skirta Ateitininkų metams.

Parodoje eksponuojami spaudiniai bei rankraštiniai dokumentai, saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių bei Rankraščių skyrių fonduose – „Ateities“ žurnalo pirmieji numeriai, unikalūs rankraštiniai tarpukario Ateitininkų organizacijos narių, lietuvių pabėgėlių Vakarų Vokietijoje leisti laikraštėliai, nuotraukos, laiškai ir kiti dokumentai.

Informaciją parengė Aida Grybienė