Paroda „Aukštiesiems kursams – 100“

2020 m. vasario 3–26 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Aukštiesiems kursams – 100“.

„Mūsų aukštoji mokykla, tikimės, sutrauks išsklaidytas mūsų tautos dvasios pajėgas ir sudarys iš jų gražų, harmoningą ir stiprų vienetą, kuris įpins ir savo šviesų spindulėlį į bendrą pasaulio kultūrą“ Aukštųjų kursų Taryba 

Paroda skirta paminėti svarbios mokslo institucijos, kurios pagrindu išaugo Lietuvos universitetas, 100 metų sukaktį. 

Parodoje eksponuojami dokumentai, atspindintys Aukštųjų kursų organizavimo, jų struktūros kūrimo eigą. Aukštųjų kursų Teisių skyriaus organizatoriaus, lektoriaus, būsimojo universiteto dėstytojo Augustino Janulaičio personaliniame fonde saugomas Aukštųjų kursų statutas, Teisių skyriaus posėdžių protokolai, šio skyriaus dėstomų dalykų paskaitų temos, klausytojų sąrašai, egzaminų žiniaraščiai. Galima išskirti ir kitų asmenų fonduose saugomus dokumentus, kaip prof. E. Volterio siųstą kvietimą I. Jonynui skaityti paskaitų Aukštuosiuose kursuose, Aukštųjų kursų mokslo draugijos raštą Lietuvos universiteto rektoriui prof. J. Šimkui dėl kursų mokslo draugijos knygyno perdavimo, Aukštųjų kursų vadovo Jono Gudaičio-Vabalo raštą apie išduodamus liudijimus naikinamų kursų klausytojams apie jau išklausytus studijų dalykus.

Kelios dešimtys parodoje eksponuojamų rankraštinių dokumentų liudija, koks nelengvas ir atsakingas buvo aukštosios mokyklos kūrimo darbas.

Susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei 1918 m. vasario 16 d., visuomenei iškilo poreikis ir būtinybė turėti savoje šalyje aukštąją mokyklą. Iš įvairų kraštų sugrįžusi lietuvių inteligentija, vadovaujama iniciatoriaus Zigmo Žemaičio, ėmėsi sunkaus bei atsakingo uždavinio – kurti aukštąją mokyklą.

Lietuvos Valstybės Taryba 1918 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimą, skelbiantį, kad nuo 1919 m. sausio 1 d. atkuriamas Vilniaus Universitetas, kuris buvo uždarytas dar 1832 metais. Deja, dėl pasikeitusių politinių aplinkybių – sovietų įsiveržimo bei Lenkų okupacijos – lietuviško universiteto kūrimo darbus užgožė kiti rūpesčiai. Didžioji dalis inteligentijos, taip pat politikos ir visuomenės veikėjai buvo priversti palikti Vilnių ir persikelti į Kauną. Vilniuje liko ir 1918–1919 m. veikė Aukštieji kursai, kurių branduoliu tapo dar 1907 m. Jono Basanavičiaus įsteigta Lietuvių mokslo draugija, telkusi žymiausius ir iškiliausius lietuvių inteligentijos atstovus.

Į Kauną persikėlusi inteligentija, vadovaujama matematiko Z. Žemaičio, 1919 m. sudarė organizacinę grupę aukštajai mokyklai įkurti, kuriai priklausė gamtininkas Tadas Ivanauskas, teisininkas ir istorikas Augustinas Janulaitis, psichologas Jonas Vabalas-Gudaitis, botanikas Liudas Vailionis. 1919 m. spalio 6–7 d. dienraštyje „Lietuva“ buvo kreiptasi į visuomenę dėl būtinybės ir galimybės steigti Lietuvoje aukštąją mokyklą. Iš karto sulaukta apie 600 prašymų studijuoti. 1919 m. spalio 8 d. sudaryta vykdomoji komisija, į kurią įėjo organizacinė grupė, įsteigta aukštajai mokyklai įkurti, bei Jurgis Alekna, Kazimieras Vasiliauskas, Eduardas Volteris. Ši komisija parengė Aukštųjų kursų statuto projektą, kurį 1920 sausio mėn. patvirtino Švietimo ministerija. Pagal Aukštųjų kursų statutą buvo numatyta tokia Aukštųjų kursų struktūra: Humanitarinių mokslų skyrius su Istorijos, Filologijos, Filosofijos ir Pedagogikos sekcijomis; Visuomenės mokslų skyrius su Teisės ir Ekonomikos sekcijomis; Matematikos–Fizikos skyrius; Gamtos skyrius su agronomijos sekcija; Medicinos skyrius su Veterinarijos sekcija; Technikos skyrius. Taip pat buvo numatyti skyrių organizaciniai branduoliai, kurie turėjo nustatyti ir parengti mokymo planus, programas, taip pat parinkti lektorius. Humanitarinių mokslų skyrių turėjo organizuoti J. Vabalas-Gudaitis, E. Volteris ir filosofas Juozas Eretas; Visuomenės mokslų – teisininkai A. Janulaitis, Vladas Mačys, Oskaras Biuchleris; Matematikos–Fizikos – Bernardas Kodatis, Z. Žemaitis, Konstantinas Šakenis; Gamtos – T. Ivanauskas, L. Vailionis, Povilas Matulionis; Medicinos – Matas Nasvytis, J. Staugaitis, J. Alekna; Technikos – Kazimieras Vasiliauskas, Jonas Mašiotas, Jonas Šimoliūnas.

1919 m. lapkričio 8 d. organizatoriai Švietimo ministrui J. Tūbeliui įteikė tvirtinti Auštųjų kursų, kaip valstybinės mokyklos, veikiančios prie Švietimo ministerijos, įstatų projektą, skyrių mokymo planus, lektorių sąrašą bei sąmatą. Besikuriančiai valstybei teko spręsti daug sudėtingų klausimų, reikėjo daug lėšų svarbiausioms problemoms spręsti. Deja, Švietimo ministerija nesutiko su Kursų projektu ir įstatų nepatvirtino, todėl Aukštųjų kursų sumanytojai nusprendė steigti Aukštųjų kursų draugiją ir tokiu būdu įteisinti kursus. 1919 m. gruodžio 6 d. Kaune įkurta Aukštųjų kursų draugija, kurios pirmininku tapo J. Staugaitis, padėjėju Z. Žemaitis, sekretoriumi bei iždininku L. Vailionis. Draugija turėjo vienintelį tikslą ir uždavinį – įkurti ir išlaikyti Aukštuosius kursus. Aukštųjų kursų struktūra numatyta tokia pati, kaip buvo siūlyta anksčiau. Lėšos – visuomenės aukos.

1920 m. sausio 27 d. Kaune Švietimo ministerijos salėje įvyko iškilmingas Aukštųjų kursų atidarymas, į kurį gausiai susirinko inteligentija, valstybės veikėjai bei visuomenės atstovai. Kaip ir buvo numatyta, Aukštuosius kursus sudarė 6 skyriai. Numatyta dėstyti pagal Aukštųjų mokyklų nuostatus, kuriuos Z. Žemaitis parengė, vadovaudamasis ketinto atkurti Vilniaus universiteto statutu. Mokslas Aukštuosiuose kursuose turėjo trukti nuo 3 (Humanitariniame skyriuje) iki 5 metų (Medicinos skyriuje). 1920 m. kursuose sulaukta 522 klausytojų (244 tikrųjų, 78 laisvųjų), iš jų buvo 168 moterys. Daugiausia studijavo mediciną – 159, humanitarinius mokslus – 111, teisę – 88, techniką – 78, gamtą – 66, fiziką–matematiką – 20.

Aukštuosiuose kursuose buvo sutelktos mokslinės pajėgos, atstovavusios beveik visoms svarbiausioms būsimojo universiteto mokslo kryptims bei parengti universiteto klausytojai. Kursų veiklos pabaigoje, prasidedant 1920 metams, dirbo 48 dėstytojai, iš kurių per 40 vėliau sudarė Lietuvos universiteto mokslinio personalo branduolį, Iš 478 klausytojų, kurie mokėsi Aukštuosiuose kursuose juos uždarant, apie 350 tapo universiteto studentais. Aukštieji kursai, atėjus tinkamam metui, peraugo į universitetą, kaip ir buvo numatyta.

Dar 1920 m. rudenį Aukštųjų kursų vadovybė įteikė Švietimo ministerijai universiteto statuto projektą. Po ilgų svarstymų, 1921 m. rugpjūčio 30 d. statuto projektas buvo pateiktas Steigiamojo Seimo švietimo komisijai susipažinti. Steigiamasis Seimas 1920 m. gruodžio 7 – 1922 m. kovo 24 d. svarstė būsimojo universiteto statutą.

Tuo pačiu metu naujasis ministrų kabinetas žengė lemiamą žingsnį – 1922 m. vasario 16 d. nutarė Kaune atidaryti Lietuvos universitetą. 1922 m. kovo 24 d. Steigiamasis Seimas vienbalsiai patvirtino universitetui statutą, suteikusį jam didelę autonomiją. Pagal statutą Lietuvos universitete veikė šie fakultetai: Humanitarinių mokslų; Matematikos–Gamtos; Medicinos; Technikos; Teisių; Teologijos–Filosofijos.

Aukštieji kursai padėjo pagrindus valstybiniam, pasaulietiško pobūdžio universitetui.

Parengė Eglė Kundrotienė, Rūta Kazlauskienė