Rubrikoje 10 klausimų apie knygas – Roberto Grigo mintys
Į 10 klausimų apie knygas atsako kunigas Robertas Grigas, laisvės kovų dalyvis, poetas.
1. Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Knyga man labai asmeniškas dalykas, beveik kaip gyvas žmogus, draugas. Užaugau tarp knygų, nes mano tėvas, vokiečių kalbos mokytojas, buvo karštas bibliofilas, sukaupęs turtingą įvairiakalbę visų žanrų leidinių biblioteką. Knygas vertinu pagal jų autorių nuoširdumą, tiesos ir grožio ieškojimą bei teigimą, ir, žinoma, jų kūrėjų talentą. Turbūt esu šiek tiek estetas, tad džiugina ir knygos išorė. Kartais net ir gerą turinį sumenkina nevykęs išleidimas, negrabus įrišimas, prasta poligrafija. Ir visada malonu paimti į rankas tvarkingai išleistą, meniškai iliustruotą, dailiai įrištą knygą. Jei pajuntu su knyga ir jos autoriumi tam tikrą dvasinį artumą, skaitymas palieka gilų įspūdį – skaitau po keletą kartų, skonėdamasis atrandamais naujais niuansais ir prasmėmis, kaip ir pakartotinai žiūrėdamas patikusius kino filmus. Tada stengiuosi kuo daugiau sužinoti apie autorių, knygų parašymo aplinkybes, ištakas. Atsiranda labai tikras ryšys su mylimų knygų autoriais, jų dvasiniu pasauliu, jie tarsi dalyvauja tavo gyvenime. Kaip katalikų kunigas, ir maldoje, Mišiose tuos kultūros geradarius dažnai su dėkingumu prisimenu.
2. Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Rekomenduočiau perskaityti išeivijos istoriko, politologo dr. Vytauto Vardžio sudarytą knygą „Krikščionybė Lietuvoje“ (Čikaga, 1997), kurioje gerai atskleidžiama spausdinto žodžio reikšmė Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės ir savitos kultūros, išsaugojimo pastangose. Nuo Valančiaus ir jo organizuoto knygnešių tinklo iki naujosios knygnešystės, savilaidinės pogrindžio spaudos, „Kronikos“ epopėjos sovietų okupacijos metais. Manau, gilesnė pažintis su tais plačiajai visuomenei dar vis mažai žinomais naujausios mūsų istorijos faktais, dvasine išlikimo kova padėtų bibliotekininkams labiau įvertinti gerų knygų svarbą asmens ir tautos brandai.
3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Na taip, teko. Sovietmečiu brukte brukamas propagandines ideologines brošiūras ir barzdotų marksizmo „klasikų“ raštus tekdavo panaudoti ir prakuroms malkomis kūrenamoje krosnyje, ir panašiems buitiniams reikalams. Su spausdintais tekstais kaip ir su žmonėmis – ne visada lengva knygos išvaizdą turintį dalyką pavadinti knyga tikrąja prasme, jeigu tenai vien melas, neapykanta ir patyčios, ir surašyta visa tai „užmušančiu“ biurokratiniu stiliumi...
4. Ar skaitmeninės knygos – konkurentėms spausdintoms?
Nemanau, kad konkurentės. Skaitmeninės knygos gali būti patogiai naudojamos, kai reikia skubiai perskaityti, gauti informaciją. Bet tikram knygų mylėtojui efemeriškas vaizdas ekrane niekad neatstos to daugialypio sąlyčio su knyga, tūkstantmečių kultūros reiškiniu: jos apipavidalinimu, spaustuvės kvapu, jos ankstesnio „gyvenimo istorija“ (jei tai sena knyga). Čia kaip filatelistui žiūrėti į pašto ženklų aprašymus leidinyje apie filateliją − ir turėti retą pašto ženklą savo rinkinyje. Nesulyginama.
5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Turbūt kiekviena karta turi kiek kitokį požiūrį į viską − kaip kiekviena karta yra šiek tiek skirtinga nuo anksčiau gyvenusiųjų. Manosios, šešiasdešimtųjų metų gimimo, kartos požiūris į knygas, skaitymą gal kiek romantiškesnis, lyriškesnis už dabar augančių praktiškų ir verslių žmonių (bent jau tokios savybės, atrodo, smarkiai skatinamos visais ugdymo ir informavimo kanalais). Juk vyresniajai kartai knyga buvo ir laisvės gabalėlis tavo namuose, tavo rankose, jeigu tai prieškarinė, ar užsienyje išleista, ar „samizdato“ knyga. Dabar to geidžiamo ir drauge pavojingo vaisiaus matmens, kurį turėtum perskaityti per naktį ir grąžinti savininkui ar perduoti kitam skaitytojui, nebeliko. Tačiau pagrindiniai santykio su knyga dėmenys – pagarba, tam tikras „susidraugavimas“ su tau brangiu, artimu kūriniu, tikiu, eina iš kartos į kartą.
6. Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Visi žinome tą net garbingų ir gerų bičiulių ydą per užmaršumą ar aplaidumą pradanginti pasiskolintas knygas. Tačiau tikram draugui nepagailėčiau paskolinti ir labai svarbios, ypatingos man knygos. Gal būtų sunkiau atitraukti nuo savęs, kad ir laikinai, mylimo autoriaus knygą, susijusią su jautriais prisiminimais, ar su autografu.
7. Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Apvaizda leido gyventi neeilinių permainų laiku ir pačiam į tas permainas su jaunystės azartu įsivelti: lietuvių pogrindžio spauda, priesaikos atsisakymas sovietų kariuomenėje, Rugpjūčio 23-osios mintingas, slapti kunigystės šventimai, Sąjūdis, Sausio 13-oji... Matyt, visa tai labiausiai atitiktų istorinio nuotykių romano žanras – su dramos, lyrikos ir linksmų dalykų intarpais.
8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Greta Lietuvos autorių – Bernardo Brazdžionio, Henriko Nagio, Vaižganto, Kazio Sajos – kažkaip taip susiklostė, kad pamėgau britų autorius. J.R.R. Tolkien‘as, C. S. Lewis, G. K. Chesterton‘as, Graham‘as Green‘as. Tas jų nepakartojamas tikėjimo ir žmogaus pažinimo, fantazijos ir sveiko britiško humoro derinys. Vertinu ir vis iš naujo paskaitau rusų Aleksandro Solženicyno ir Vladimiro Bukovskio knygas – su jų demaskuojančia totalitarizmą jėga.
9. Jeigu pats rašytumėt, apie ką būtų knyga?
Esu išleidęs prisiminimų apie patirtis sovietų kariuomenėje knygą („Rekrūto atsiminimai“), du poezijos rinkinius („Benamės svajos“, „Dangus ir Dykuma“). Kaip juokaudamas sakau, jei kada praturtėsiu, norėčiau išleisti kelionių užrašus. Į krikščionims brangias piligrimystės vietas – Lurdą, Santjagą, Medžiugorję. Su rimtais pamąstymais, lyriniais nukrypimais ir linksmais nutikimais.
10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Turiu įprotį skaityti vienu metu kelias įvairių žanrų knygas – kai pavargstu nuo prozos, imu poezijos knygą, filosofijos skaitymus pakeičiu grožinės literatūros kūriniu. Šiuo metu skaitau Algirdo Patacko „Pastogės Lietuva“ (leidykla „Aidai“, 2011, Vilnius) ir Juan Donoso Cortes‘o „Esė apie katalikybę, liberalizmą ir socializmą“ (Valstybingumo studijų centras, 2019, Vilnius).