Šventųjų paveikslėliai: nuo spaustuvės iki namų kūrybos

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. sausio 31 d. veikia mažoji paveikslėlių paroda, parengta iš Retų spaudinių ir Rankraščių skyrių rinkinių.

Tyrėją neretai apima nuostaba, kai meno kūrinių rinkiniuose arba viename iš archyvinių dokumentų jis atranda dar nematytų paveikslėlių, vadinamų „abrozdėliais“. Atsiradus spausdintinėms knygoms, buvo leidžiami ir šie spaudiniai: iš pradžių vienuolynų, vėliau – privačiose spaustuvėse. Jėzaus Kristaus, Švč. Mergelės Marijos ir šventųjų atvaizdai dažnai būdavo vieninteliai knygų antraštiniuose lapuose. Vėliau atskirai išleistus paveikslėlius platindavo ne vien maldininkai, bet knygynai, kurie bendradarbiaudavo su įvairių šalių spaustuvėmis.

XIX a. paveikslėliai buvo populiarūs kaip nedidelio formato daugiatiražiai leidiniai, sietini su maldynais. Paveikslėlių reversuose būdavo išspausdintos šventųjų biografijos ir maldos. Minėtame šimtmetyje plačiai paplito paspalvinti raižiniai ir spalvotos litografijos. Viena iš spaustuvėse propaguojamų, paveikslėliams puošnumo suteikiančių naujovių buvo perforacijos technika. Šioji technika mena apmegztus šventųjų paveikslėlius. Meistrai šia technika imdavosi dekoruoti paveikslėlių fonus, kurdavo apvadus, kurie primindavo nėrinius, ir pasigamindavo metalo plokštelių trafaretus.

               

Vrublevskių bibliotekos parodoje pristatomi paveikslėliai yra saugomi Retų spaudinių ir Rankraščių skyrių rinkiniuose. Kūdikėlio Jėzaus gimimo tema aprėpia Aušros Vartų Dievo Motinos ir kitus Švč. Mergelės Marijos ir įvairių šventųjų atvaizdus, dažnai – jų serijas. Didžiąją parodos dalį sudaro atvaizdai, atpažįstami iš įvairiems šventiesiems būdingų bruožų ir perteiktų scenų. Kai kurie mecenato Jono Kazimiero Vilčinskio XIX a. viduryje ir II pusėje „Vilniaus albume“ išleisti ir Lietuvoje, kaip liudija jų įrašai, išplitę paveikslėliai, perteikia Vilniaus ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų bažnyčiose pastarajame šimtmetyje išlikusius paveikslus. Dauguma paveikslėlių yra išspausdinti Paryžiuje, „Lemercier“, „Bousell-Lebel“ ar „L. Turgi et Fills“ spaustuvėse, taip pat – Vokietijoje, dažniausiai – Niurnberge, Carlo Mayerio raižinių dirbtuvėse. Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr. paplito ir Juozo Angrabaičio Krokuvoje leisti lietuviški paveikslėliai.

Lankytojų dėmesį patraukia ant šilko tapyti, taip pat velvetinio popieriaus aplikacijomis ir spalvota folija dekoruoti paveikslėliai ir iš didesnio formato estampų sumažinti savadarbiai atvaizdai. Juos galėjo perkurti patys savininkai ir šį amatą išmanę žmonės, taip pat ir savamoksliai dailininkai. Paveikslėliuose išlikę įrašai ir šiandien ne vieną sušildo, primindami maldininkų intencijas įvairiomis progomis, jų pasirinktus šventuosius globėjus. Šie kūrinėliai liudija neišblėsusį žmonių maldingumą, padėjusį jiems prasmingai gyventi sunkiais ar sėkmingais metais.

Parengė dr. Neringa Markauskaitė