Istorijos pamoka apie Liublino uniją
2019 m. lapkričio 27 – 2020 m. sausio 29 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „Istorijos pamoka apie Liublino uniją“, skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkjos karalystės unijos akto pasirašymo 450-ies metų sukakčiai paminėti.
Iš Lietuvos valstybės atstovų pasirašyto Liublino unijos akto: „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponai tarėjai ir žemių pasiuntiniai atnaujina uniją su Lenkijos Karūna. Liublino seime 1569 m. liepos 1 d. [...]. Pirmiausia, kad ir buvo senų draugystės, sąjungos surašytų aktų, siekiant Respublikos, tiek Lenkijos Karūnos, tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plėtros ir tobulinimo ir t. t., vis dėlto juose yra kai kas nesuderinamo su gero ir nuoširdaus broliškumo pasitikėjimu, todėl siekiant sustiprinti bendrą abipusę broliškąją meilę ir abiejų valstybių saugumą visiems laikams, tvirtą visuomenės brolišką pasitikėjimą per amžius, Dievo garbei, su amžina padėka Jo Karališkajai Malonybei, taip pat toms dviem garbingiausioms lenkų ir lietuvių tautoms priderančios šlovės, taip pat dėl neaprėpiamos ir amžinos garbės, puošnumo, grožio, galios, sąžiningumo, dorybės ir bendro majestoto išplėtimo visiems laikams tuos senuosius sąjungos susitarimus atnaujinome ir viską suderinome, kaip toliau nusakyta [...]. Kad Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra jau vienas neišskiriamas ir vienalytis kūnas, taip pat viena bendra, neišskiriama Respublika, kuri iš dviejų valstybių ir tautų susidarė ir susijungė į vieną tautą ...“
Kiaupienė, Jūratė; Lukšaitė, Ingė. Lietuvos istorija. T. 5, Veržli Naujųjų laikų pradžia: LDK 1529–1588 metais. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2013, p. 631–639; (iš lenkų kalbos vertė Danuta Muszyńska).
Akto dokumentas 2016 metais įrašytas į UNESCO Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.
Mažojoje parodoje eksponuojami Bibliotekoje saugomi vienalaikiai Liublino unijos leidiniai: 1) 1564 m. pasirodęs kunigo Stanislavo Ožechovskio (1513–1566) politinis poleminis rašinys Quincunx, to iest wzór Korony Polskiej, kuriame autorius išpeikė Lietuvą ir išaukštino Lenkijos karalystę; 2) liuteronų pamokslininko Pauliaus Oderborno (apie 1555–1604) knyga Ioannis Basilidis magni Moscoviae ducis vita, išleista 1585 m.; 3) 1582 m. paskelbta Motiejaus Strijkovskio (apie 1547–apie 1590) Kronika polska, litewska.
Istorinį Liublino unijos kontekstą atskleidžia moksliniai Ivano Lappo (Лаппо, Иван Иванович, 1869–1944), Adolfo Šapokos (1906–1961), Igno Jonyno (1884–1954), Mečislovo Jučo (1926–2019), Jūratės Kiaupienės (g. 1947) darbai, Peterburgo archeografijos komisijos parengtas Liublino seimo dienoraštis (Дневник Люблинскаго сейма 1569 года: соединенiе Великаго Княжества Литовскаго с Королевством Польским, 1869), apie 1563–1564 m. parašyto veikalo Rozmowa Polaka z Litwinem: 1564 1890 m. publikacija (ed. J. Korzeniowski). Ekspoziciją iliustruoja Unijos veikėjų – abiejų kunigaikščių Radvilų, Juodojo ir Rudojo, Ldk Žygimanto Augusto – portretai, Liublino senamiesčio gatvės, Unijos pasirašymo vaizdai.
Parengė Dalia Bikauskienė