YIVO archyvo dokumentai
2019 m. rugsėjo 11 – spalio 4 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „YIVO archyvo dokumentai Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“, skirta pristatyti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomo Žydų mokslinių tyrimų instituto fondo (F424) turinį ir jo įvairovę.
Žydų mokslinių tyrimų institutas (jidiš k. – Yidisher visnshaftlekher institut, sutrumpintai YIVO arba JIWO) buvo įkurtas 1925 m. Vilniuje ir Berlyne. Pagrindinis šio pasaulietinio instituto tikslas buvo rinkti medžiagą, registruoti ir tirti žydų gyvenimo praeitį ir dabartį, ypač – jidiš kalbą ir kultūrą, ugdyti mokslo darbuotojus. Instituto tarybos garbės prezidiumą sudarė Albertas Einšteinas (Albert Einstein), Zigmundas Froidas (Sigmund Freud), Simonas Dubnovas (Simon Dubnow) ir kiti garsūs mokslininkai. Mokslinę-tiriamąją veiklą institutas vykdė filologijos, istorijos, ūkio-statistikos, psichologijos-pedagogikos mokslų sekcijose, kurios galėjo remtis surinktu archyvu, biblioteka, muziejumi ir bibliografiniu centru. 1925–1939 m. Vilniuje YIVO sukaupė didžiausią pasaulyje biblioteką ir archyvą Rytų Europos žydų gyvenimo tematika, kuri turėjo daugiau kaip 220 000 leidinių kartoteką, daugiau kaip 40 000 knygų, keletą tūkstančių rankraščių ir autografų, daugiau kaip 10 000 žydų periodinių leidinių, apie 100 000 plakatų, lankstinukų ir ataskaitų, teatro muziejus sukaupė apie 100 000 tautosakos vienetų (priežodžiai, papročiai, dainos ir kt.) kolekciją ir t. t. Žydų mokslinis institutas plėtėsi, 1933 m. persikėlė į naują pastatą (Vivulskio g. 18).
YIVO veiklą nutraukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Tuo metu Kopenhagoje viešėjęs YIVO įkūrėjas ir direktorius Maksas Veinreichas (Max Weinreich) persikėlė į Niujorką, kurio filialą 1940 m. oficialiai paskelbė pagrindiniu institutu ir tęsė veiklą. Lietuvoje prasidėjus nacių okupacijai, apie 20 žydų iš Vilniaus geto (vadinamoji „popieriaus brigada“) kasdien buvo priversti dirbti YIVO bibliotekoje: atrinkti svarbiausius dalykus išvežimui į Vokietiją, o likusius palikti perdirbimui popieriaus fabrike. „Popieriaus brigada“, rizikuodama savo gyvybėmis, knygas ir dokumentus slėpė YIVO palėpėje, perduodavo į miestą ar slapta išnešdavo ir slėpdavo gete.
Į Vokietiją išvežta Žydų mokslinių tyrimų instituto archyvo dalis po karo buvo rasta Ofenbache ir 1947 m. perduota Niujorko YIVO filialui. Vilniuje paslėpti ir išlikę, griuvėsiuose rasti YIVO archyvo spaudiniai ir rankraščiai tapo įkurto Žydų muziejaus pagrindu. Jį 1949 m. likvidavus, archyvas atiteko Lietuvos ministrų tarybos Valstybinio spaudos komiteto Lietuvos knygų rūmams. Unikalius dokumentus išgelbėjo ilgametis (1946–1980) Knygų rūmų direktorius Antanas Ulpis (daug dėmesio skyręs senovinių knygų rinkimui iš nykstančių dvarų, kitų bibliotekų), paslėpęs juos Knygų rūmams priklausiusioje Šv. Jurgio bažnyčioje įrengtoje saugykloje.
Iš Knygų rūmų išlikęs YIVO archyvas drauge su kitais dokumentais buvo perduotas trims atminties institucijoms ir šiuo metu saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Į tuometinę Lietuvos TSR mokslų akademijos biblioteką YIVO archyvo dalis pateko 1988 m. drauge su perduotais Vilniaus arkivyskupijos dokumentų kolekcijos (F318) rankraščiais. Tvarkant gautus dokumentus, buvo suformuotas atskiras Žydų mokslinių tyrimų instituto fondas (F424). Išsamesni tyrimai prasidėjo tik prieš kelerius metus, kai buvo pradėtas bendras projektas su Niujorko YIVO institutu. YIVO ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka 2018 m. gegužės 7 d. pasirašė sutartį dėl Bibliotekoje saugomų YIVO dokumentų restauravimo, aprašymo ir skaitmeninimo pagal projektą „Edvardo Blanko Vilniaus kolekcijos“. Šiuo metu dokumentai prieinami atviros prieigos interneto svetainėje.
Šioje parodoje siekiama pristatyti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomo Žydų mokslinių tyrimų instituto fondo turinį ir jo įvairovę. Fondą sudaro 204 saugojimo vienetai, suskirstyti į 16 sisteminių grupių. Ši kolekcija apima beveik pusantro šimto metų laikotarpį (1803–1943) ir daugiausiai atspindi Vilniaus žydų bendruomenės istoriją. Pusę fondo sudaro žydų švietimo įstaigų archyviniai dokumentai: Vilniaus žydų mokytojų instituto (beveik trečdalis viso fondo), Vilniaus rabinų mokyklos, Vilniaus valdinio švietimo, kitų švietimo organizacijų korespondencija, finansinės apskaitos knygos, posėdžių protokolai, dėstytojų asmens bylos, auklėtinių pažangumo žurnalai, charakteristikos ir kt. Likusi fondo dalis yra kur kas įvairesnė. Čia saugoma paties YIVO archyvo dalis, Vilniaus žydų bendruomenės (sinagogos, leidyklų, ligoninių) ir kitų Lietuvos miestų (Kauno, Telšių) žydų gyvenimą atspindintys dokumentai. Unikaliausia fondo dalis – žydų turto konfiskavimo dokumentai. Žydų mokslinių tyrimų instituto fondo dokumentuose aptinkame žymių haskalos švietėjų, gydytojų, mokslininkų, YIVO veikėjų pavardes ir jų autografus, o švietimo įstaigų pažymių žurnaluose atpažįstame pavardes auklėtinių, vėliau išgarsėjusių savo pasiekimais, randame jų žinių, elgesio, sveikatos būklės įvertinimus. Parodą papildo ikonografinė medžiaga (fotografijos, atvirukai) bei kontekstiniai spaudiniai (knygos, periodiniai leidiniai) iš kitų Bibliotekoje saugomų fondų, kurie paryškina ir paaiškina atskiras temas.
 |
 |
 |
Parengė parodos autorės dr. Gita Drungilienė, Erika Kuliešienė
LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius
Nuotraukos Vikos Petrikaitės