Bibliotekos dokumentai tarptautinėje parodoje Magdeburge

2019 m. rugsėjo 1 d. Magdeburgo kultūros ir istorijos muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Miestų žavesys: Europos urbanizacija viduramžiais ir Magdeburgo teisė“ („Faszination Stadt: die Urbanisierung Europas im Mittelalter und das Magdeburger Recht“). LDK miestų savivaldos teisės istoriją atstovauja penki Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi pergamentai, o miesto gyvenimo žavesį liudija Bažnytinio paveldo ir Kauno miesto muziejaus eksponatai.

Parodoje Magdeburgo teisės sklaidą ir funkcionavimą įvairiais miesto gyvenimo aspektais iliustruoja 408 eksponatai, kuriuos parodai paskolino 102 atminties institucijos iš 12 valstybių (Austrijos, Belgijos, Čekijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos, Švedijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos). Atidarymo renginys vyko miesto katedroje, susirinkusius pasveikino Magdeburgo miesto ir Saksonijos-Anhalto žemės vadovai. Paskaitą apie Magdeburgo teisės istoriją, taikymą ir reikšmę perskaitė Saksonijos mokslų akademijos narys, teisės istorikas prof. dr. Heineris Lückas, pabrėžęs jos reikšmę ne tik miesto savivaldai, bet ir kasdienos gyvenimui mieste. Parodą lydi muziejininkių Gabrielės Köster ir Christinos Link sudaryti vadovas po parodą bei įspūdingo dydžio gausiai iliustruotas parodos eksponatų katalogas, pateikiantis eksponatų aprašus. Tekstus katalogui rengė net 118 autorių, tarp jų ir autorės iš Lietuvos: dr. Jolanta Karpavičienė (parodos mokslinės tarybos narė), dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, dr. Inga Puidokienė ir dr. Rima Cicėnienė.

Magdeburgo teisė, viena iš labiausiai paplitusių senųjų miestų teisės sistemų Europoje, susiformavo XII–XIII a. Savo vardą ši teisės sistema gavo nuo Saksonijos-Anhalto žemėje įsikūrusio Magdeburgo miesto, kuris nuo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Otono I laikų buvo svarbus regiono politinis ir ekonominis centras. Ilgainiui jam buvo lemta suvaidinti itin reikšmingą vaidmenį Vidurio Rytų Europos miestų tinklo formavimesi, kadangi nuo XIII a. besikūrusios naujos miesto tipo gyvenvietės gavo savivaldą ir teisę būtent Magdeburgo miesto pavyzdžiu. Magdeburgo teisė garantavo miestų bendruomenėms tam tikrą nepriklausomybę valdovo, bažnytinės hierarchijos ir pasaulietinės diduomenės atžvilgiu, taip pat tam tikrą prekybos ir amatų apsaugą ir laisvę, kuria galėjo pasinaudoti ir iš kitų kraštų atvykę pirkliai bei amatininkai. Miestuose, kurie gaudavo šią teisę, pirmiau nei kur kitur ėmė kurtis tarptautinės bendruomenės. Nors Magdeburgo teisė buvo viduramžių kūrinys, ji išliko itin svarbi ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais – tai puikiai atspindi ir vėlyvos šios teisės suteiktys Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII–XVIII a.

Parodos lankytojai turi galimybę pamatyti seniausią pasaulyje žinomą miesto planą, vaizduojantį šumerų mietą Nipūrą (dab. pietų Irakas) apie 1400 m. pr. Kr., pirmą kartą vienoje vietoje sutelktus seniausius vokiečių teisės paminklo – „Saksų veidrodžio“ – kodeksus (XIII–XIV a.), išlikusį XIII a. Berlyno rotušės suolininkų teismo suolą, Žilinos miesto (dab. Slovakija) iždą (XV a.) ir kt. Parodos atidarymo metu dėmesio sulaukė ir LMAVB dokumentai. 1432 m. Žygimanto Kęstutaičio privilegija, kuria Vilniaus miestui naujai suteikta Magdeburgo teisė, lankytojams įdomi tiek faktu, kad tai seniausia išlikusi privilegija Vilniaus miestui, liudijanti Magdeburgo teisės pradžią LDK, tiek ir tuo, kad suteiktis užfiksuota rusėnų kalba kirilikos rašmenimis. 1601 m. sudaryta ir Zigmanto Vazos sekretoriaus, Vilniaus miesto suolininkų teismo nario Motiejus Božiminskio patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis įdomi dėl išlikusio dokumentą patvirtinančio Vilniaus suolininkų teismo antspaudo, kurio vaizdulio ikonografija sutampa su Magdeburgo suolininkų teismo antspaudu. Aleksandro Jogailaičio 1505 m. privilegija Vilniaus gynybinei sienai statyti liudija miestiečių indėlį stiprinant miesto gynybą ir sergint jo gerovę. Privilegijos Kėdainiams (1648 m.) ir Rodūniai (1792 m.) iliustruoja vėlyvus Magdeburgo teisės gyvavimo LDK aspektus.

Vrublevskių bibliotekos dokumentai prieš parodą buvo sutvarkyti ir parengti kelionei Dokumentų restauravimo ir konservavimo skyriuje. Į Magdeburgą juos lydėjo ir eksponavimui rengė Rankraščių skyriaus archyvaras-fondų saugotojas dokt. Karolis Tumelis.

Paroda Magdeburgo kultūros ir istorijos muziejuje veiks iki 2020 m. vasario 2 d. 

     
                          

Informaciją parengė dr. Rima Cicėnienė, LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams