Tarptautinė chemijos istorijos konferencija Mastrichte

2019 m. liepos 29 – rugpjūčio 1 d. Mastrichte, Nyderlanduose vyko tarptautinė chemijos istorijos konferencija, kurioje dr. Birutė Railienė perskaitė pranešimą „Organinės chemijos pradmenų kūrimas Europoje: Vilniaus universiteto indėlis“. Šiais metais Europos chemijos asociacijos Chemijos istorijos darbo grupė tarptautinę konferenciją surengė jau dvyliktą kartą. Pirmą kartą Europos chemijos istorikai rinkosi Vesprėme Vengrijoje 1991 metais.

12-ojoje chemijos istorijos konferencijoje susirinko 113 dalyvių iš 23 pasaulio šalių, buvo perskaityti keturi plenariniai pranešimai, devyniose sekcijose perskaityta beveik 60 atskirų pranešimų. Konferencijos paskutinę dieną vyko apskrito stalo diskusijos apie chemijos istorijos monografijų rengimą. Buvo keliami teritorinio ir lokalaus chemijos mokslo dokumentavimo klausimai. Lietuva šiuo klausimu galėjo pasigirti: 2014 m. išleista Lietuvos chemijos istorija. Ne viename pranešime buvo pabrėžiama, kad svarbu kurti pasaulinę chemijos istoriją, akcentuojant konkrečių cheminių elementų, jų junginių ar pramonės sričių raidą. Tokiam teiginiui paprieštaravau: visuotinę konkretaus mokslo istoriją galima bus kurti tik tuomet, kai atliksime „namų darbus“ ir išanalizuosime mokslo raidą savo šalyse arba, pasak kai kurių pranešėjų, „vietose“. Šį klausimą sprendžia ir tarptautinis mokslo istorijos žurnalas Isis bei jo sukurtas portalas IsisCB Explore, paskelbęs kvietimą teikti kiekvienos šalies chemijos mokslo istoriją atspindinčių leidinių bibliografinius įrašus su anotacijomis.

Sekcijos apėmė aktualius chemijos istorijos populiarinimo klausimus: „Periodinės cheminių elementų lentelės 150 metų jubiliejus“, „Tarptautinės chemikų ir chemijos pramonės draugijos“, „Analizė“, „Komunikacija ir edukacija“, „Instrumentai“, „Laboratorijos“, „Moterų chemijoje klausimas“ ir kitas temas. Nemažai dėmesio buvo skirta mokslo istorijos duomenų gavybai (angl. data mining), nacionalinių leidinių bibliografinių duomenų paieškai tarptautiniuose suvestiniuose kataloguose.

Konferencijos metu buvo galima įsigyti ne tik naujų knygų, žurnalų mokslo ir chemijos istorijos tema, bet ir pasiimti dovanai senesnių leidinių anglų, vokiečių, olandų kalba.

Konferencijos metu vyko keli svarbūs posėdžiai, kuriuose buvo sprendžiami chemijos istorijos viešinimo, institucionalizavimo klausimai tarptautiniame kontekste. Rinkosi Tarptautinės mokslo ir mokslo filosofijos draugijos (International Union of History and Philosophy of Science / Division of History of Science and Technology) Moderniosios chemijos istorijos komisija; Europos chemijos asociacijos Chemijos istorijos darbo grupės posėdyje buvo perskaityta dvejų metų veiklos ataskaita, vyko naujosios pirmininkės rinkimai (kadenciją baigė dr. Brigitte van Tiegelen, naująja pirmininke tapo prof. Annette Lykknes), kitų tarybos narių rinkimai. Vienas posėdžio klausimų buvo kitos konferencijos vieta. Posėdyje dalyvavusios dr. B. Railienės siūlymui 13-ąją tarptautinę chemijos istorijos konferenciją 2021 m. surengti Vilniuje buvo vienbalsiai pritarta. 

Konferencijos darbas buvo labai gerai suorganizuotas, dalyviams nebuvo palikta laiko nuobodžiauti: kiekvieną dieną po pranešimų vyko ekskursijos po senamiestį, muziejus. Apžiūrėjome miesto požemius, gynybinio forto fragmentus, Bošo (Bosch) alaus daryklą, kuri veikė iki 1970 metų, o vėliau tapo muziejumi; visai dienai vykome į metalurgijos muziejus Lježe, Kelmise (Belgija) ir Stolberge (Vokietija).

B. Railienės dalyvavimą konferencijoje rėmė Lietuvos kultūros taryba.

 

Informaciją parengė dr. Birutė Railienė
 Jürgen‘o Schram‘o ir Birutės Railienės nuotraukos