Pažintis su išeivijos partine veikla, siekiant Lietuvos nepriklausomybės

2019-ieji paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Ta proga liepos 2 d. 16.30 val. pirmąkart LMA Vrublevskių bibliotekoje pristatoma inžinieriaus, totorių kilmės lietuvių išeivijos visuomenės ir politikos veikėjo Juozo Vilčinsko archyvo dalis. Renginyje, skirtame J. Vilčinsko 110-osioms gimimo metinėms, dalyvaus J. Vilčinsko sūnus Aleksandras Vilčinskas, archyvą bibliotekai iš Jungtinės Karalystės pervežęs  ambasadorius J. V. Paleckis. Taip pat prisiminimais dalinsis ir Socialdemokratų partijos istorines ištakas apžvelgs prof. biomedicinos mokslų daktaras D. J. Kirvelis,  istorikas prof. habil. dr. E. Aleksandravičius pristatys J.Vilčinskio dienoraštį ir ruošiamą leidinį apie jį. Renginį ves dr. Galina Miškinienė. Susitikimo pradžioje su parodos autorėmis dr. G. Miškiniene, Vilniaus apskrities totorių bendruomenės pirmininke, ir R. Kazlauskiene, LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotoja, apžiūrėsime mažąją parodą „Juozo Vilčinsko archyvą atvėrus: lietuvių socialdemokratų veikla Vakaruose iki Lietuvos nepriklausomybės“.

Paroda Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veiks  birželio 26 – rugpjūčio 16 d.

J. Vilčinsko korespondenciją LMA Vrublevskių biblioteka gavo 1995 metais, o kitą archyvinio palikimo dalį J. Vilčinsko našlė Elena su sūnumi Aleksandru atsiuntė 2001 m. per ambasadorių J. V. Paleckį. J. Vilčinskui skirtoje parodoje eksponuojami perduoto archyvo fragmentai, t. y. Lietuvos socialdemokratų partijos užsienio atstovybės, kurios ilgamečiu sekretoriumi buvo J. Vilčinskas, dokumentai, šalių socialdemokratų partijos veikėjų susirašinėjimas aktualiais politikos klausimais, Lietuvos socialdemokratų partijos programinės gairės (1947). Tarp dokumentų itin įdomus signataro Stepono Kairio laiškas Juozui Vilčinskui, kuriame kalbama dėl realių reikalavimų TSRS vadovybei (1964), kokia išlaisvintoji Lietuva turėtų būti atkurta ir kt. Ypatingos svarbos dokumentas – apie konferenciją Kaire 1990 gegužės 22–23 d., kur daug dėmesio buvo skirta Baltijos šalims, apie Skandinavijos šalių paramą jų nepriklausomybės siekiui. Eksponuojami ir išskirtiniai leidiniai, iškilių socialdemokratų – signataro Stepono Kairio, Kipro Bielinio prisiminimai, išleisti JAV. Dauguma šių leidinių su autorių dedikacijomis J. Vilčinskui. Tarp eksponatų ir paties J. Vilčinsko knyga „Lietuvos socialdemokratija kovoje dėl krašto nepriklausomybės“, t. y. LSDP istorija su dokumentų nuorodomis iki 1985 m. Ekspozicija papildyta nuotraukomis iš sūnaus Aleksandro Vilčinsko asmeninio archyvo.

Kvietimas >>

Akimirkos iš renginio LMA Vrublevskių bibliotekoje

Valentinos Kulikauskienės nuotraukos

***

 J. Vilčinsko biografija ir veikla

Juozas Vilčinskas gimė 1909 m. liepos 29 d. Vilniuje totorių Samuelio Vilčinsko ir Elžbietos Janušauskaitės-Vilčinskienės šeimoje.

Pirmojo pasaulinio karo metais su tėvais gyveno Rusijoje. 1919 m. grįžo į Lietuvą. 1930 m. baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklą, 1942 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą, tapo statybos inžinieriumi.

1935 m. vedė Eleną Tuhan-Baranauskaitę. Sūnus Aleksandras gimė 1938 m. Kaune.

Rinko istorinę-kraštotyrinę medžiagą apie Lietuvos totorius – rankraštines knygas, nuotraukas, buities daiktus – visa tai, kas rodo praeitį, papročius, religinius ritualus. Tos veiklos tikslas –prie mečetės įkurti nedidelį muziejų. Surinko ištisą knygų apie totorius biblioteką.

Trumpai dirbo Joniškio geležinkelio stotyje, 1931–1944 m. – Kauno miesto savivaldybės vandentiekio ir kanalizacijos skyriuje, kuriam vadovavo Steponas Kairys.

1944 m. pasitraukė į Austriją, vėliau – į Italiją, 1946 m. – į Angliją. Čia iš pradžių dirbo fabrike. 1948m  įsidarbino siurblių gamyklos braižykloje, nuo 1957 m. iki pensijos – vandentiekių projektavimo biure.

1951 m. balandžio 7 d. gavo S. Kairio įgaliojimus atstovauti LSDP Londone vykusiame Vidurio ir Rytų Europos socialistų unijos konferencijoje. 1951 m. rugsėjo 7 d. LSDP organizacijos komiteto Didžiojoje Britanijoje steigiamojoje konferencijoje išrinktas šio komiteto pirmininku.

1975–1991 m. buvo visų trijų LSDP Užsienio delegatūros skyrių generalinis sekretorius. Nuo 1952 m. Socialistų internacionalo II kongreso Milane iki 1989 m. SI XVIII kongreso Stokholme atstovavo LSDP visuose Socialistų internacionalo renginiuose.

1989 m. Stokholme kartu su Socialistų internacionalo kongresu vykusiame Vidurio ir Rytų Europos socialistų unijos suvažiavime buvo išrinktas Sąjungos iždininku. 1990 m. Socialistų internacionalo tarybos posėdyje Kaire padėjo LSDP pirmininkui prof. Kazimierui Antanavičiui atkurti LSDP tikrąją narystę Socialistų internacionale.

1953 m. išrinktas DB Lietuvių sąjungos valdybos nariu, nuo 1956 m. – jos pirmininku, nuo 1975 m. – šios Sąjungos garbės narys. 1963 m. išrinktas Londono lietuvių diskusijų klubo pirmininku. Aktyviai dirbo ir kitose visuomeninėse organizacijose bei profsąjungose.

Nuo 16 metų bendradarbiavo „Lietuvos žiniose“, „Darbe“, „Europos Lietuvyje“, „Keleivyje“ (slapyvardis – J. Rudakis), 1956–1966 m. redagavo „Darbininkų balsą“, 1971–1972 m. – LSDOU žurnalą „Mintis“,1981–1987 m. – laikraštį „Europos lietuvis“. Tyrinėjo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos diplomatinių santykių istoriją, parašė LSDP istoriją.

Juozas Vilčinskas daug padėjo Lietuvoje atsikūrusiai socialdemokratų partijai.

1991 m. apsilankė gimtojoje Lietuvoje.

Juozas Vilčinskas mirė 1992 m. birželio 9 d. Londone. Buvo įvykdyta paskutinė Juozo Vilčinsko valia atsigulti šventoje Raižių žemėje – Raižių kaimo totorių kapinėse, Alytaus rajone.

(Parengta pagal:
Jakubauskas A. Vilčinskas Juozas. Inžinierius, lietuvių išeivijos visuomeninis ir politinis veikėjas. Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje. Kaunas, 2012.
Vilčinskas A. Juozas Vilčinskas (informacinis tekstas, 2019 m.).)

Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius; tel. 8 687 88685.