Rubrikoje 10 klausimų apie knygas – Martyno Starkaus mintys

Keliautojas, TV laidų ir renginių vedėjas, žurnalistas, prodiuseris Martynas Starkus: Skaitymas yra vertingas. Pats procesas. O skaityti verčia smalsumas.

1. Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Laikmečiai turi savas vertes. Skaitymas yra vertingas. Pats procesas. O skaityti verčia smalsumas. Tad ir knygą mes imam tą, kuri atrodo patraukli, intriguoja. Gana asmeniškas reikalas. Vienas neatsitraukia nuo detektyvų, kitam duok žvejybos istorijas. Ir viena, ir kita turi savą vertę. Kokią – kas atsakys?

2. Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Jei jau tu esi bibliotekos darbuotojas, matyt, patarimų nebereikia, savo knygų tonas šie žmonės jau įveikė. Tik, skirtingai nuo pijokauti metusių girtuoklių, sakančių, kad „aš savo cisterną jau išgėriau“, šiuo atveju sustoti vargu, ar gausis. Juk tiek daug lieka neskaityta iš praeities, kokių puikių, naujų dalykų atsiranda.

3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Taip. Kažkada jų, sunkesnių, krūvelė labai padėdavo, kai reikėdavo prispausti kokį suklijuotą batą, ar, pasilipus ant tų, platesniųjų, pasiekti kažką iš antresolių sename Viršuliškių bute. Bet ne visos tam buvo tinkamos – Kuperio, Majaus, Verno, Diuma leidiniai buvo šventi, labai saugomi. Naudodavau tas, kurios nežinia kaip pas mus atsirasdavo, nes juk jos skaitymui iš esmės netinkamos. Pavyzdžiui, sovietinio suvažiavimų šlamšto lentynose juk nelaikysi.

4. Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Nebūčiau toks tikras. Aš čia įžvelgiu bendradarbiavimą, naują formą, naujas galimybes.

5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Tiesa. Kažkada juk knyga buvo labiau kasdieninis dalykas, mažiau – pramogų, informacijos šaltinis, ir jų srautas buvo kuklesnis. Knyga gyveno šalia gandų, laikraščių, radijo, kino. Dabar yra internetas – tenka konkuruoti su jaunu, gražiu, patraukliu, visažiniu ir pigiu. Tad ant laurų nepamiegosi. Mano kartai knygos vis dar svarbios. Nors čia vėl – sunku būtų išskirti visą kartą, labiau būčiau linkęs kalbėti už savo aplinką, draugus.

6. Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Knygas aš skolinu, tik čia jau tenka pakovoti su savimi, su tuo stipriau išreikštu savininkiškumo jausmu. Manau, knygos neturi gyventi monogamiško gyvenimo. Tas saugojimo jausmas, matyt, išlikęs iš vaikystės: dalis auklėjimo, kad gerą daiktą, kurį ne taip lengva buvo gauti, reikia tausoti. Be to, ne kartą paskolintos knygos taip ir nebegrįždavo, pamiršdavau, kam ką daviau, tad normalu, kad atsargiau elgiesi. Čia juk ne vyno butelis, kuriuo mielai daliniesi. Net su mažai pažįstamu.

7. Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Nuotykiai. Pramogos. Lengvo žanro skaitiniai.

8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Dabar? Skandinavų. Man štai jau ne vienerius metus jų detektyvai yra labai malonus atradimas.

9. Jeigu pats rašytumėt, apie ką būtų knyga?
Po pastarųjų penkių, kol kas apie naują negalvoju. Gal ateis laikas ir jai.

10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Naujausią Džono Grišemo (John Grisham) knygą „Gaidžio“ baras“. Manęs šis autorius nenuvilia.