Konferencija Pinske
Paskutinėmis gegužės dienomis (29–30) Baltarusijos Palesės muziejuje – buvusios Pinsko jėzuitų kolegijos rūmuose – vyko tarptautinė mokslinė konferencija, pavadinta talpiu vardu – „V Berkovo skaitymai. Knygos kultūra tarptautinių santykių kontekste“. Gausūs jos dalyviai iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Lenkijos, Čekijos, Prancūzijos ir Lietuvos pristatė savo tyrimus, vykdytus pastaraisiais metais ar tebevykdomus ir dabar. Temų ratas – didžiulis. Tai ir Baltarusijos kultūros istorija (stipresnį dėmesį skiriant Palesės ir Pinsko knygos žmonėms, įvykiams, artefaktams, archeologijai, folklorui ir pan.), ir viso didelio Rytų Europos regiono literatūros, knygotyros, bibliografijos, bibliotekų istorijos, komunikacijos, skaitymo ir pan. klausimai, ir paskiri Rytų Europos literatūros milžinai, pradedant Pranciškumi Skorina ir baigiant Vladislovu Sirokomle. Lietuviška tematika konferenciją pagilino ir išplėtė LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojos: Alma Braziūnienė, plenariniame posėdyje perskaičiusi pranešimą „Knygos muziejus: tradicijų ir inovacijų sugyvenimas“, Rima Cicėnienė – „Jano Hevelijaus „Selenografijos“ vertimo rankraštis Vilniuje“, Eglė Kundrotienė – „Vaclovo Biržiškos nuopelnai bibliotekininkystei“ ir Daiva Narbutienė – „Apie grafo Henriko Platerio knygų rinkinį Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“.
Seniai laukėme progos aplankyti šį miestą. Po Liublino unijos jis kartu su Lietuvos Brasta liko bastionu, gynusiu LDK iš pietvakarių. Kalba čia eina ne apie karinę Pinsko galią – tai Brasta buvo pagrindinė tvirtovė pounijinės LDK pietryčiuose. Kalba eina apie kultūrinę, dvasinę, religinę šio miesto svarbą. XVII–XVIII a. Pinske veikė vienas stačiatikių, du unitų (bazilijonų ir bazilijonių) ir septyni katalikų (pranciškonų, bernardinų, dominikonų, jėzuitų, basųjų karmelitų, bartolomitų, marijavičių) vienuolynai. Čia nuo 1638 m. veikė jėzuitų kolegija (dabar jos pastate įsikūręs Baltarusijos Palesės muziejus). 1694 m. prie kolegijos pradėjo darbą vaistinė, o XVIII a. pradžioje – ir spaustuvė. Nuo XVIII a. pradžios kolegijos Šv. Stanislovo bažnyčioje (nugriauta 1953 m.) buvo garbinami šv. Andriejaus Bobolos, kankinystę sutikusio kaimyniniame Palesės Janove, palaikai. Šiandien Pinske galima pasigrožėti LDK laikus menančiomis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (dabar tai Pinsko katalikų vyskupijos katedra), Šv. Karolio Boromiejaus (dabar čia įrengta koncertų salė) ir Šv. arkangelo Mykolo (dabar čia veikia stačiatikių Šv. Barboros cerkvė) bažnyčiomis. Pinske išliko puikus vėlyvojo Baroko Butrimavičių rūmų pastatas, pastatytas pagal Vilniaus architekto Karolio Šildhauzo projektą (dabar juose veikia civilinės metrikacijos rūmai). Prie viso to dar galima pridėti, kad Pinskas Lietuvoje žinotas jau nuo Mindaugo laikų, jei ne anksčiau. Mat kai Mindaugą nužudė sąmokslininkai, čia pasislėpė Vaišvilkas ir iš čia su Pinsko „družina“ patraukė keršyti tėvo žudikams. Mieste tebėra vieta, praminta „Mindaugo kalnu“.
Konferencijoje dalyvauti ir Pinską pažinti padėjo mūsų kolegos – Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Centrinė mokslinė Jakubo Kolaso biblioteka. Už tai jiems tariame nuoširdų ačiū!
Direkcijos informacija
Sigito Narbuto nuotraukos>>>