Stanislovo Moniuškos 200-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2019 m. gegužės 20 – birželio 21 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia mažoji trijų stendų paroda, skirta vieno ryškiausių romantizmo muzikos kūrėjų Europoje, žymaus kompozitoriaus, dirigento, vargonininko, pedagogo, Varšuvos didžiojo teatro direktoriaus, pirmosios lenkų tautinės operos autoriaus Stanislovo Moniuškos 200-osioms gimimo metinėms.

Stanislovas Moniuška gimė 1819 m. gegužės 5 d. Ubelėje prie Minsko. 1827–1830 m. mokėsi Varšuvoje. Vilniaus gyvenimo laikotarpis prasidėjo 1836 m., kai atvyko į Vilnių ir apsigyveno būsimų uošvių Miulerių namuose Vokiečių g. 26. Čia skaitė, skambino fortepijonu, klausėsi muzikos, buvo imlus naujai muzikinei patirčiai. Po metų išvyko į Berlyną, kur 1837 – 1840 m. studijavo pas C. Rungenhageną.

Baigęs muzikos mokslus vėl grįžo į Vilnių ir 1840 m. vedė Aleksandrą Miuler (Müller). Jaunuosius sutuokė Trinitorių bažnyčioje prancūzų kilmės kunigas Žanas Meniu (Janas Menue). Atliekamų pinigų nebuvo, todėl pora nusprendė įsikurti Vilniuje. Čia Moniuškų šeima susilaukė 10 vaikų, trys iš jų mirė vaikystėje.

S. Moniuška ėjo vargonininko pareigas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje ir privačiai mokė muzikos. Po kelerių metų S. Moniuška tapo Vilniaus miesto teatro dirigentu. Aktyviai dalyvavo muzikiniame miesto gyvenime. Būrė mėgėjų ansamblius, rengė koncertus, rūpinosi natų leidyba. Įkūrė ir vadovavo Šv. Cecilijos bažnytinės muzikos mylėtojų draugijai ir chorui.

1848 m. sausio 1 d. Vilniaus miesto rotušėje įvyko operos „Halka“ koncertinis atlikimas, kurį dirigavo pats autorius. Toje pačioje scenoje 1854 m. vasario mėnesį pastatyta operos sceninė versija. Varšuvoje operos „Halka“ premjera įvyko vėliau – 1858 metais.

1848 metais, gruodžio 18 d., Vilniuje, dalyvaujant Vladislovui. Syrokomlei (Ludwik Kondratowicz), pirmą kartą buvo atlikta S. Moniuškos kantata „Milda“.

1849–1856 m. S. Moniuška koncertavo Peterburge ir buvo palankiai priimtas. Šie koncertai tapo jo plataus pripažinimo pagrindu.

Po operos „Halka“ triumfo Vilniuje S. Moniuška su šeima 1858 m. persikėlė į Varšuvą, kur buvo pakviestas eiti Varšuvos didžiojo teatro dirigento pareigas. S. Moniuška mirė Varšuvoje 1872 m. birželio 4 dieną. Palaidotas Varšuvoje, Povonzkų kapinėse (cmentarz Powązkowski).

Kompozitoriaus sukurtos operos „Halka“, „Sielininkas“, „Grafienė“, „Garbės žodis“, „Baisusis dvaras“ priklauso lenkų muzikos aukso fondui. Opera „Halka“, su kuria Stanislovas Moniuška įėjo į pagrindinių nacionalinės lenkų muzikos kūrėjų gretas bei tapo nacionalinės operos pradininku, buvo statoma Čekijos, Rusijos, Ukrainos teatruose. Ji užkariavo ne tik slavų kraštus, bet ir Vakarų Europą, JAV, Pietų Ameriką.

Stanislavo Moniuškos palikimas didelis ir įvairus. Jis sukūrė 22 operas ir operetes, 3 baletus, kantatas (tarp jų lietuviška tematika „Milda“, „Nijolė“), balades, fantastinę uvertiūrą „Pasaka“, simfoninių ir fortepijoninių kūrinių (polonezų, polkų, mazurkų ir kt.), daugiau kaip 80 romansų, parengė dvylika „Namų dainyno“ sąsiuvinių pagal geriausių to meto poetų Adomo Mickevičiaus, Jano Čečioto, Vladislovo Sirokomlės ir kitų autorių eiles, 4 „Aušros Vartų litanijas “, per 300 dainų balsui ir fortepijonui.

Vilniuje Stanislovo Moniuškos atminimas įamžintas atminimo lenta ant namo Vokiečių g. 26, priešais Šv. Kotrynos bažnyčią stovi 1922 m. pastatytas S. Moniuškos biustas, Žvėryne S. Moniuškos vardu pavadinta gatvė.

Parodoje pristatomi bibliotekoje saugomi dokumentai iš Rankraščių skyriaus, Retų spaudinių bei pagrindinio bibliotekos fondų.

Parengta pagal:
Burokaitė, Jūratė. Stanisław Moniuszko (Stanislavas Moniuška) //Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, T. 15, p. 423.
Burokaitė, Jūratė. Stanislovas Moniuška // Lietuvos muzikos enciklopedija. – Vilnius, t. 2, p. 468-469.
Kaveckas, Konradas. Lenkų muzika // Muzikos barai. – Kaunas, 1939, nr. 4, p. 93–100.
Moniuškos skveras [eilės] // Mackevičius, Bronius. Šnara nendrėse vėjas. – Vilnius, 2009. – p.51.
Narkowicz, Liliana. Stanisław Moniuszko w Wilnie. – Wilno, 2014.

Informaciją ir parodą parengė Danguolė Palačionytė, LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotoja