Paukščių migracijos magijos pakerėtas

2019 m. gegužės 21 – birželio 20 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veiks paroda „Paukščių migracijos magijos pakerėtas“, skirta ornitologo, ekologo, akademiko, habil. dr. Mečislovo Žalakevičiaus 70-mečiui paminėti. Parodos atidarymas vyks gegužės 23 d. (ketvirtadienį) 15 val. Kvietimas>>>

Parodoje gausu nuotraukų, kuriose atsispindi svarbesnės mokslininko gyvenimo ir veiklos akimirkos iš vaikystės, studijų Vilniaus universitete, darbų mokslinių tyrimų institutuose, vadovavimo Vilniaus universiteto Ekologijos institutui ir Gamtos tyrimų centrui (į kurį buvo sujungti Ekologijos, Botanikos, Geologijos ir Geografijos institutai), veiklos Lietuvos mokslų akademijoje. Eksponuojamos pagrindinės akademiko ir su bendraautoriais publikuotos mokslinės monografijos, knygos, žodynai, kiti leidiniai (daugiau kaip 70), prestižinių užsienio leidyklų išleistos mokslinės monografijos ir knygos (100), kuriose cituojami akademiko darbai. Supažindinama su pagrindiniais vykdytais ir vadovautais moksliniais, ES struktūrinių fondų ir aplinkosauginiais projektais, pristatomi akademiko gauti apdovanojimai už mokslo tiriamąją veiklą, straipsniai spaudos leidiniuose apie akademiko veiklą.

Ekspoziciją lydi Mečislovo Žalakevičiaus gyvenimo ir veiklos darbų parodos „Paukščių migracijos magijos pakerėtas“ Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje albumas (2019). Norima atkreipti dėmesį į įdomų eksponatą – parodoje pristatoma akademiko šeimos genealogija – Žalakevičių ir Čechavičių giminės genealoginiai medžiai nuo XVIII ir XIX a., publikuoti šioms giminėms skirti genealoginiai albumai. Akademiko protėviai iš tėvo Mečislovo Juozapo pusės buvo ūkininkai, kilę iš Žemaitijos. Mama Ona kilusi iš senos žemaičių dvarininkų ir bajorų Čechavičių giminės (herbas Ostoja – prieglobstis, užutėkis, uostas). Čechavičių giminėje gausu žinomų Lietuvos menininkų, mokslininkų, valdžios atstovų (žymiausio klasicizmo epochos Lietuvos dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus senelė turėjo Čechavičiūtės mergautinę pavardę ir buvo žymaus dailininko Simono Čechavičiaus sesuo; dailininko Ferdinando Ruščico senelė buvo Ona Čechavičiūtė). Giminės genealoginiame medyje įrašytas Karlas Simonas Čechavičius, gimęs 1832 m. Vandžiogaloje, buvo žymus fizikas, fizikos mokytojas, mokslininkas ir išradėjas, su išradimais dalyvavęs pasaulinėse parodose (Vandžiogalos savivaldos nurodomas kaip vienas žymiausių šio miestelio ir jo apylinkių žmonių).

Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius

Vikos Petrikaitės nuotraukos>>>


Ornitologui akademikui Mečislovui Žalakevičiui – 70

Akademikas, habilituotas daktaras Mečislovas Žalakevičius yra tarptautinei mokslininkų bendrijai gerai žinomas mokslininkas ornitologas, ekologas, aplinkosaugos strategijos specialistas, paukščių migracijos tyrimų Lietuvoje tęsėjas ir puoselėtojas, sukūręs pasaulyje mokslininkų pripažintą šiuolaikinę migracijų valdymo teoriją. Akademikas yra aviacinės ir radarinės ornitologijos mokslo šakų pradininkas ir plėtotojas Rytų Baltijos regione, pirmasis pasaulyje sukūręs ir pavartojęs naujos mokslo šakos – Klimato kaitos ornitologijos pavadinimą (2013, 2015 m.) bei parašęs šiai mokslo šakai skirtą mokslinę monografiją (Klimato kaitos ornitologija, 2017 m.). Jis yra Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus biuro narys, šio skyriaus Bendrosios biologijos mokslų sekcijos pirmininkas, buvo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Mokslo tarybos narys.

Mečislovas Žalakevičius yra 1996 metų Lietuvos mokslo premijos (gautos už darbų ciklą Paukščių migracijų valdymo mechanizmai, kuriuo pristatyta mokslui nauja migracijų valdymo teorija) laureatas.

2006 m. Mečislovas Žalakevičius tapo Lietuvos mokslų akademijos vardinės Tado Ivanausko premijos (gautos už darbų ciklą Lietuvos paukščiai ir jų apsauga globalios klimato kaitos kontekste ir atliktus darbus Lietuvos aplinkosaugos srityje) laureatu.

2019 m. vasario 27 d. Lietuvos mokslų akademijoje, viename iš Lietuvių kalbos dienų (2019 m. vasario 16 – kovo 11 d.) renginyje Mečislovas Žalakevičius kartu su žmona Irena Žalakevičiene buvo pagerbti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimais už lietuvių kalbos puoselėjimą – reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos plėtojimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Jiems įteiktos skulptūrėlės „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai.

Už pasiekimus mokslo tiriamojoje veikloje ir sėkmingą darbą akademikas apdovanotas daugybe Lietuvos mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto, Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo, Lietuvos mokslų akademijos Ekologijos instituto garbės ir padėkos raštų.

Mečislovas Žalakevičius yra įrašytas į Dotnuvos miestelio žymių žmonių sąrašą tarp tokių šio krašto šviesuolių, kaip selekcininkas Dionizas Rudzinskis, Lietuvos agronomas, IV Seimo narys Jonas Raudonis (1899–1978), kunigas Bronisławas Żongołłowiczius (1870–1944), pedagogas Michailas Chvacevas (1883–1977), rabinas, politikas Icchakas Rubinsteinas (1888–1945) ir kunigas Tėvas Stanislovas (1918–2005), 1990–2002 m. dirbęs Dotnuvoje, kūręs kapucinų vienuolyną.

2015 m. akademikas inicijavo Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus organizuojamą kasmetinę tęstinę konferenciją Šiuolaikiniai biologijos tyrimai Lietuvoje (2015 m. renginys skirtas jūros biologijai, 2016 m. – šiuolaikinei botanikai, 2017 m. – šiuolaikinei parazitologijai, 2018 m. – šiuolaikinei zoologijai, 2019 m. – šiuolaikinei palinologijai), kurioje pranešimus skaitė iškiliausi šalies mokslininkai. Jis nuolat dalyvauja Lietuvos mokslų akademijos įvairių komisijų, akademijos vardinių premijų komitetų veikloje, dirba kasmet rengiamos jaunųjų mokslininkų konferencijos Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos organizacinio komiteto veikloje.

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto biologijos (zoologijos) specialybę Mečislovas Žalakevičius su pagyrimu baigė 1972 m. Jau 48 metus jis dirba mokslinį ir organizacinį darbą institute, kurio pavadinimai keitėsi (Lietuvos mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos, Ekologijos, Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras). Vienuolika metų dirbo Ekologijos instituto direktoriaus pavaduotoju mokslui ir studijoms, dešimt metų (2003–2013) vadovavo Vilniaus universiteto Ekologijos institutui ir valstybiniam mokslinių tyrimų institutui „Gamtos tyrimų centras“ (apėmusiam Ekologijos, Botanikos, Geologijos ir Geografijos mokslinių tyrimų institutus) – buvo šių institutų direktorius. Buvo ilgametis Paukščių ekologijos (buvusios Ornitologijos) laboratorijos vadovas (1984–2018 m.). 1982 m. Maskvoje A. N. Severcovo gyvūnų evoliucinės morfologijos ir ekologijos institute apgynė biologijos mokslų kandidato (nostrifikuota kaip daktaro) disertaciją Radiolokaciniai sezoninių paukščių migracijų tyrimai Lietuvoje, o 1990 m. tame pačiame institute – mokslų daktaro (nostrifikuota kaip habilituoto daktaro, gamtos mokslai, biomedicina) disertaciją Paukščių sezoninių migracijų valdymo ekologiniai aspektai. Nuo 2010 m. kūrė valstybinį mokslinių tyrimų institutą Gamtos tyrimų centrą, vadovavo šio Centro veiklai įkuriant net du Lietuvos mokslo, studijų ir technologijų slėnius – Santariškių–Visorių Vilniuje bei Jūrinį Klaipėdoje. Kaip šios veiklos pasekmė Vilniuje mokslo, studijų ir technologijų slėnio rėmuose įkurtas jungtinis Gamtos tyrimų centras, turintis Ekotoksikologijos, Biotaksonomijos, ekologijos ir molekulinių tyrimų bei Geotyrimų padalinius. Šio slėnio projekto pagrindu pastatytas Gamtos tyrimų centrui priklausantis naujas pastatas (laboratorinis korpusas), rekonstruota keletas Gamtos tyrimų centro institutų pastatų, lauko tyrimų ir eksperimentinių laboratorijų bei bazių, įsigyta daug unikalios mokslinės aparatūros. Mečislovas Žalakevičius buvo mokslo žurnalų Acta Ornithologica Lituanica, Acta Zoologica Lituanica ir Zoology and Ecology (leidžiamų Ekologijos instituto, Gamtos tyrimų centro ir leidyklos „Taylor & Fransis“) įkūrėjas ir redaktorių kolegijos pirmininkas, mokslo žurnalo Ekologija redaktorių kolegijos pirmininkas, vyriausiasis redaktorius ir narys, mokslo žurnalo Zoology and Ecology redaktorių kolegijos narys.

Mečislovas Žalakevičius yra paskelbęs apie 200 mokslo darbų, jis yra daugiau kaip 70 mokslinių monografijų, knygų, žodynų ir kitų leidinių autorius ir bendraautoris, parašęs daugiau kaip 70 mokslo populiarinimo straipsnių, pasisakęs televizijos ir radijo laidose. Buvo aštuonių sėkmingai apgintų daktaro disertacijų vadovas, kelių dešimčių daktarinių ir habilitacinių mokslo darbų ir habilitacinių procedūrų gynimo tarybų ir komitetų pirmininkas, narys, oponentas. Buvo daugybės Vilniaus universitete sėkmingai apgintų diplominių, bakalauro ir magistro darbų vadovas ir konsultantas, šio universiteto Gamtos mokslų fakulteto Valstybinės egzaminų komisijos pirmininkas. Šio mokslininko mokslo darbai yra cituojami tarptautiniuose periodiniuose mokslo leidiniuose bei 40 mokslinių monografijų, išleistų tarptautinėse mokslo leidyklose („Oxford University Press“, „Cambridge University Press“, „Elsevier Academic Press“, „Eveil Nature Publishers“, „Springer-Verlag“, „Lynx Edition“, „Nauka“, „Chapman & Hall“, „Barcelona University Press“, „AP – Academic Press“, „KMK Scientific Press Ltd.“) ir parašytų pasaulyje pripažintų mokslininkų (P. Bertholdo, E. Gwinnerio, E. Sonnenscheino, A. P. Møllerio, W. Fiedlerio, I. Burfieldo, van Bommelio, I. Newtono, J. W. Pearce–Higginso, R. E. Greeno, J. del Hoyo, A. Ellioto, D. A. Christie’io, W. J. Richardsono, B. Huntley’aus ir kitų).

Mečislovas Žalakevičius buvo Valstybinės biologinės įvairovės apsaugos strategijos rengimo darbo grupės narys ir ekspertas, Jungtinių Tautų vystymo programos (UNDP) konsultantas, „EC 5FP“ komiteto „Aplinka ir tvari plėtra“ narys – Lietuvos delegatas, Valstybinės aplinkos monitoringo programos Priežiūros komisijos narys, Biologinės įvairovės komiteto narys (Gyvūnijos grupės vadovas), Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komiteto LST TK 36 „Aplinkos apsauga“ narys, Globalios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje Antrojo, Trečiojo bei Ketvirtojo nacionalinių pranešimų rengimo vadovas ir autorius, Lietuvos mokslo premijų komiteto sekcijos narys ir pirmininkas (dirbęs septynerius metus), ilgametis Studijų kokybės vertinimo centro Aplinkos inžinerijos, Ekologijos ir aplinkotyros, Biologijos, Gamtinio turizmo ir kitų studijų programų (Lietuvos ir tarptautinių) ekspertų komisijų pirmininkas ir narys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Tarybos ir Kolegijos narys, Aplinkos apsaugos ministerijos Gamtos apsaugos ir gamtinių išteklių mokslo tarybos narys, Aplinkos apsaugos ministerijos Klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje strategijos grupės narys, paskirtas Ministerijos strategijos rengimo pagal PHARE programą grupės nariu, atsakingu už biotos resursus ir jų apsaugą, Lietuvos Respublikos Biologinės įvairovės išsaugojimo strategijos ir veiksmų plano parengimo projekto valdymo grupės narys. Nacionalinio klimato kaitos komiteto narys, Lietuvos ornitologų draugijos („BirdLife International“ filialas) prezidentas (1984–1989 m.; 1997–2000 m.), Lietuvos ornitologų sąjungos prezidentas, Nacionalinės Lietuvos Raudonosios knygos komisijos pirmininkas, tarptautinių konferencijų organizacinių komitetų pirmininkas ir narys, Tarptautinės organizacijos „Wetlands International“ Lietuvos atstovas ir valdybos narys, Lėktuvų susidūrimų su paukščiais Europos ir Tarptautinio komitetų (EBSC, IBSC) Lietuvos atstovas, Tarptautinio Ornitologijos komiteto narys, dirbo Baltijos šalių paukščių migracijų tyrimų komisijos pirmininko pavaduotojo darbą, buvo Lietuvos ekologų draugijos tarybos narys. Rengė keletą tarptautinių ir Baltijos šalių ornitologijos konferencijų, seminarų ir renginių, jiems pirmininkavo ir juose darė pranešimus, skaitė mokslinius pranešimus tarptautiniuose kongresuose ir konferencijose Vokietijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Brazilijoje, Senegale, Vengrijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Latvijoje, Estijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Moldavijoje, Kazachstane, Rusijoje. Šiuo metu atlieka klimato kaitos ornitologijos mokslinius tyrimus. Yra įvairių Lietuvos ir tarptautinių organizacijų, tarybų, kolegijų, komitetų, komisijų, centrų narys ir konsultantas.

Vincas Būda
Lietuvos mokslų akademijos akademikas, profesorius,
Gamtos tyrimų centro direktorius