Vieša ekspertų diskusija nacionalinės bibliografijos klausimais
2019 m. gegužės 7 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos iniciatyva Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas surengė viešą ekspertų diskusiją, skirtą nacionalinės bibliografijos rengimo ir sklaidos būklei bei naujoms bibliografinės informacijos vartojimo patirtims aptarti.
Pirmoji renginio dalis – Lietuvos bibliografijos C serijos rengėjų metodinis pasitarimas – buvo skirta aktualiems bibliografinių įrašų ir nacionalinės bibliografijos leidinių rengimo klausimams aptarti. Pranešimą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka: pasiekti rezultatai ir ateities iššūkiai perskaitė Mokslinės informacijos skyriaus vedėja dr. Giedrė Miknienė. Pranešimus skaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto, Kauno apskrities viešosios bibliotekų atstovai.
Antroje dalyje, diskusijoje, pavadintoje Nacionalinės bibliografijos navigacija veikia!?, kviestiniai akademinės bendruomenės ir bibliotekų atstovai diskutavo apie retrospektyviosios nacionalinės bibliografinės informacijos ir jos vartotojo ryšio užtikrinimą, lūkesčių ir galimybių įvertinimą, rezultatų sklaidą. Diskusiją vedė Lietuvos nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento direktorė dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, diskutavo: dr. Rima Cicėnienė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Vilniaus universitetas), doc. dr. Aurelijus Gieda (Vilniaus universitetas), prof. dr. Remigijus Misiūnas (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Vilniaus universitetas), dr. Tomas Petreikis (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Vilniaus universitetas), dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), Zita Tiukšienė (Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka), dr. Vilma Žaltauskaitė (Lietuvos istorijos institutas).
Pats pirmasis klausimas, į kurį diskusijos dalyviai buvo pakviesti atsakyti, buvo paprastas: „kas yra nacionalinė bibliografija?“ Pateiksime kelis atsakymus. Tai „patikimas, recenzuotas informacijos šaltinis; tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu. Minties sklaidos šaltinis. Tautos kūrybinės minties liudininkas – dokumentas“ (R. Cicėnienė); „Vargas, kol perpranti, ir džiaugsmas, kai pagaliau perpranti. Ir studentams, ir tyrėjams“ (A. Gieda); „Valstybės brandos ir požiūrio į kultūrą įrodymas“ (V. Žaltauskaitė); „Įrankis. Be jo neįsivaizduojamas [mokslinio] darbo procesas. Net filologams reikia mokymų, kaip naudotis nacionalinės bibliografijos įrašais! Ir studentams tokių mokymų reikia, nes jų niekas nemoko ieškoti šaltinių“ (V. Šeina-Vasiliauskienė); „[Parodo] institucinį požiūrį į bibliografiją. Tuojau bus 100 metų nuo V. Biržiškos pirmojo darbo“ [Knygos: bibliografijos ir kritikos žurnalas. Kaunas, 1922, Nr. 1 (sausis–vasaris)].
Diskusijos dalyviai ir svečiai kalbėjo apie tai, kad bibliotekos pačios deda nepakankamai pastangų, kad ugdytų bibliografinių paslaugų vartotojus, o įžengus į technologijos amžių – kad būtų patrauklios virtualiems vartotojams. Iki šiol tik dalis nacionalinės bibliografijos serijos C tekstų yra pasiekiami nuotoliniu būdu. Sužinojome, kad patys mokslininkai ne visada cituoja nacionalinės bibliografijos leidinius, nors juose randa naudingos informacijos. Viso pasaulio bibliotekose vis rečiau pasitaiko bibliografo pareigybė – ją keičia duomenų analitikai (o juk jie atlieka tą patį bibliografinį darbą).
Diskusijos dalyvius, retoriškai klausiusius apie valstybės požiūrį į nacionalinę bibliografiją, paguodė dr. Dainius Vaitiekūnas (Lietuvos kultūros tarybos narys, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus vadovas): „Lietuvos kultūros taryba tikisi daug iš Kultūrinės edukacijos tarybos. Tai – jungtinis strateginis sprendimas“.
Įdomią ir labai seniai lauktą diskusiją, ragindama pačius bibliotekininkus rūpintis savo darbo perspektyvomis, N. Bliūdžiuvienė baigė sporto mėgėjų žodžiais: „bangą reikia pradėti nuo savęs“.
Visa diskusija bus paskelbta žurnale Colloquia (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas).
Parengė dr. Birutė Railienė
Nuotraukos Birutės Railienės