Lietuvos MA akademiko profesoriaus habilituoto daktaro Algirdo Skirkevičiaus jubiliejinė mokslo darbų paroda

2019 m. vasario 4–15 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Feromonai, bitės, medus“, skirta Lietuvos MA akademiko, mokslo premijos laureato (1987), biologo, profesoriaus habilituoto daktaro Algirdo Skirkevičiaus 80-mečiui paminėti. Parodos pristatymas vyks vasario 7 d. 13.30 val. Kvietimas>>>

LMA Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda lankytojams suteiks galimybę susipažinti su eksponatais iš asmeninės akademiko A. Skirkevičiaus kolekcijos: apdovanojimais, dokumentais ir nuotraukomis, taip pat mokslo publikacijomis, darbais apie feromonų tyrimus, bitininkystės problemas Lietuvoje, recenzijomis apie akad. prof. habil. dr. A. Skirkevičiaus darbų ciklo „Feromonai“ koncepcijas, naujumo elementus ir jo darbų svarbą mokslui, pristatomi jo redaguoti leidiniai, apžvelgiami pedagoginio gyvenimo ir darbo metai, iliustruojama veikla Lietuvos mokslų akademijoje, akad. A. Skirkevičiaus prisiminimai apie jo mokytoją akad. J. Kriščiūną, Lietuvos bitininkus ir ne tik. Viename iš ekspozicijos skyrių apžvelgiama veikla Lietuvos bitininkų sąjungoje, mokymai bitininkauti.

Algirdas Skirkevičius gimė 1939 m. sausio 14 d. Marijampolės rajono Sangrūdos kaime. Jubiliatas – profesorius, biomedicinos mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas. 1962–1963 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijos laborantu, bityno vedėju. 1962 m. sukūrė pirmąją Lietuvoje vežiojamąją bitidę su daugiaaukščiais aviliais. 1965–1967 m. – Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos instituto jaunesnysis, 1967–1975 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas, 1975–2003 m. – Chemorecepcijos laboratorijos įkūrėjas ir vadovas, 1990–1997 m. – Ekologijos instituto direktoriaus pavaduotojas, 1971– 1988 m. – Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos instituto teminio tęstinio leidinio „Vabzdžių chemorecepcija“ įkūrėjas ir atsakingasis redaktorius, 1991–1999 m. – Lietuvos mokslų akademijos (MA) anglų kalba leidžiamo mokslo žurnalo „Pheromones“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius, 1993–2010 m. – Vilniau pedagoginio universiteto (VPU) Zoologijos katedros profesorius, 1997–2003 m. – Lietuvos MA Ekologijos instituto Ekologinės fiziologijos ir etologijos skyriaus įkūrėjas ir vedėjas. Jam vadovaujant parengta ir apginta 10 daktaro disertacijų. Buvo 21 doktorantūros, 6 habilitacijos komitetų nariu, 3 habilitacijos komitetų pirmininku.

Apgynė biologijos mokslų kandidato (dr.) disertaciją „Bičių (Apis mellifica L.) darbininkių ir motinų santykiai“ (Vilniaus universitetas, 1965), biologijos mokslų daktaro (habil. dr.) disertaciją „Vabzdžių feromoninė komunikacija“ (Maskvos M. Lomonosovo valstybinis universitetas, 1986). Suteikti vyriausiojo mokslinio bendradarbio (entomologija, 1973), profesoriaus (1988), Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo (1989) vardai. Lietuvos MA narys korespondentas (1990), tikrasis narys (2011), narys emeritas (nuo 2014). Vienas iš žymiausių vabzdžių bendravimo specialistų ir šių tyrimų pradininkų. Pirmąjį mokslo darbą apie bičių feromonus paskelbė 1965 m., kai pasaulyje šia tematika buvo paskelbiama vos 30–50 publikacijų per metus (dabar šimtai), 3 išradimų bendraautoris. Paskelbė daugiau nei 200 mokslo (vienas ir su bendraautoriais) ir apie 200 mokslo populiarinimo straipsnių. Parengė ir išleido monografijas: „Vabzdžių feromoninė komunikacija“ (1986), „Lietuvos bitininkų sąjunga (25 metai po atkūrimo)“ (2016), žinyną „Feromonai“ (1988 rusų kalba, 1997 anglų kalba), Anglų–lietuvių–rusų kalbų feromonų žodyną (1997), leidinį „Feromonų tyrimai Lietuvoje“ (su Z. Skirkevičiene, 1992), mokymo priemonę „Statistica: pirmieji žingsniai“ (2005), vadovėlį „Darbo su paketu Statistica pradmenys“ (2006), mokomąsias knygas: „Žmogaus ir gyvūnų fiziologija“ (su kt., 2009, 2010), „Pradedantiems bitininkams“ (su kt., 2017, 2018 du leidimai), informacinius leidinius: „Išskirtinės kokybės medus ir kiti produktai“ (2010, 2011), „Lietuvos bitininkų sąjunga“ (2007–2017). Sudarė leidinius: „Bičių sveikatingumas“ (2012, 2014), „Nauji iššūkiai bitininkystei Lietuvoje“ (2015. Erkių Varroa naikinimas“ (2015), „Bitininkystės aktualijos Lietuvoje“ (2016). Skaitė mokslinius pranešimus kongresuose, konferencijose, simpoziumuose Lietuvoje, Vokietijoje, Japonijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kt. Stažavo Makso Planko elgesio fiziologijos institute (Vokietija, 1976).

Lietuvos mokslo tarybos (LMT, 1991–1999), LR mokslo premijų komiteto (1993–1996) narys, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos pirmininko pavaduotojas (1993–1996), LMT Prioritetų ir finansavimo nuolatinės komisijos (1992–1999), Lietuvos MA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Biologijos sekcijos (2011–2015) pirmininkas. Lietuvos entomologų draugijos narys (nuo 1965), mokslinis sekretorius (1967–1986), pirmininko pavaduotojas (1986–1994), prezidentas (1995–2002), šios draugijos leidžiamo tęstinio leidinio „Acta entomologica Lituanica“ redaktorių kolegijos narys (nuo 1970), vyriausiasis redaktorius (1970–1983). TSRS MA Sąjunginės entomologų draugijos tarybos narys (1977–1989), Lietuvos sodininkų draugijos centro valdybos Bitininkystės sekcijos narys (1968–1989), Lietuvos bitininkų sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės narys (1989), prezidiumo, tarybos narys, šios sąjungos Mokslo komisijos pirmininkas (2000–2006), prezidentas (nuo 2006). Lietuvos MA žurnalo „Biologija“ (nuo 1989), mokslo žurnalo bitininkams ir bičių produktų vartotojams „Lietuvos bitininkas“ (nuo 2006) redaktorių kolegijų narys. Europos draugijos apidologjai ir bitininkams remti (2000–2003), Europos tarptautinės chemorecepcijos tyrėjų organizacijos (1993–2000), Tarptautinės neuroetologų draugijos (nuo 1997) narys.

Pelnė TSRS valstybinę mokslo premiją (kartu su mokslininkais iš Maskvos universiteto, TSRS MA Evoliucinės fiziologijos ir biochemijos instituto ir Ukrainos MA Zoologijos instituto) už darbų ciklą „Vabzdžių jutimo organų fiziologija“ (1987), Lietuvos MA vardinę P. Šivickio premiją už darbą „Feromonų paplitimas tarp gyvūnų“ (2005).

2006 m. išrinktas Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentu, 2011 – perrinktas antrai kadencijai, o 2016 – perrinktas trečiai kadencijai ir dar vienbalsiai. Savo paprastumu, principingumu, giliomis žiniomis ir aktyviu darbu jis pelnė didelę pagarbą tarp Lietuvos bitininkų. Tapo ne tik patikimu jų patarėju, bet ir geru, nuoširdžiu bičiuliu, pasiruošusiu kiekvienam padėti. Yra laukiamas rajonų ir miestų bitininkų draugijose, sėkmingai atstovauja bitininkams ir gina jų interesus valstybinėse institucijose ir tarptautinėse organizacijose. Per laikotarpį, kai jis vadovauja Lietuvos bitininkų sąjungai, išspręsta daug naudingų ir labai reikšmingų bitininkams problemų. Jo darbai ir veikla paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos bitininkystėje.

Parodą parengė Audrė Trumpienė, Rūta Kazlauskienė, Sigita Dagienė
Valentinos Kulikauskienės nuotraukos