„Didžiausios laimės, džiaugsmo, prakilnumo...“
2018 m. gruodžio 4 – 2019 sausio 7 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia senųjų kalėdinių bei naujametinių atvirukų paroda „Didžiausios laimės, džiaugsmo, prakilnumo...“
Parodoje pristatomi 74 atvirukai, leisti 1900–1939 m. įvairiose šalyse ir įvairiomis kalbomis, saugomi Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose.
Pirmieji atvirukai Lietuvoje pasirodė XIX amžiaus antroje pusėje. Į Lietuvą jie atkeliavo iš Vakarų Europos. Jų leidybai Lietuvoje turėjo įtakos Rusijoje išleistas potvarkis, pagal kurį teisė sveikinti atviruku buvo suteikta ne tik valstybinėms, bet ir privačioms įstaigoms. Atvirukų leidyba ypač išaugo panaikinus caro valdžios draudimą rašyti lietuviškais rašmenimis.
Atvirukų vaizdavimo objektai įvairūs: peizažai, bendri miestų vaizdai, gatvės, parkai, architektūros ir istorijos paminklai, portretai ir kita. Populiarūs tapo ir sveikinimo atvirukai įvairiomis progomis: religinių švenčių, vardo dienos, sulaukus Kalėdų ir Naujųjų Metų.
Kalėdiniai atvirukai išsiskiria spalvomis, žiemos peizažais, kuriuose dažniausiai vaizduojamos apsnigtos bažnytėlės, sodybos, gyvūnai, eglės šakelės, žvakės, žaisliukai. Juose pavaizduoti einantys į bažnyčią, besigrožintys Betliejaus žvaigžde, puošiantys Kalėdų eglutę ar Kristaus gimimą švenčiantys žmonės. Tuo tarpu naujametiniuose atvirukuose dominuoja aristokratiški siužetai: kalendorius, laikrodis, šampanas, karnavalas ir net gundančiai atrodančios moterys. Įdomu, kad kalėdiniuose atvirukuose dažniausiai vaizduojama žiema, žvaigždėta naktis, o naujametiniuose galima išvysti dieną ir net vasarą.
Nors bėgant laikui keitėsi atvirukų gamybos technologijos, kito jų poreikiai, šie meno spaudiniai išgyveno ir XXI amžiuje įgavo naujų pavidalų (skaitmeninė fotografija, elektroninis atvirukas). Nepaisant to, tradicinis sveikinimo atvirukas gyvuoja iki šiol ir yra vis dar populiarus.
Parodos rengėjos Danguolė Palačionytė, Rūta Kazlauskienė
