Mokslo istorikų susibūrimas Londone
2018 m. rugsėjo 14–17 d. Londone vyko 8-oji Europos mokslo istorikų konferencija, kurios pagrindinė tema – „Vienybė ir skirtingumas“. Ją organizavo Europos mokslo istorikų draugija, bendradarbiaudama su Britų mokslo istorikų draugija. Renginys vyko Londono universiteto koledžo Švietimo institute ir Mokslo muziejuje. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 650 pranešėjų ir svečių iš 44 šalių.
Konferencijos pradžioje visus pasveikino Europos mokslo istorikų draugijos prezidentas dr. Antonis Maletas ir viceprezidentė dr. Patricia Fara. Taip pat turėjome galimybę išklausyti kviestinio svečio prof. Roberto Fokso (Oksfordo universitetas) paskaitą „Atmintis, garsenybė, diplomatija“, skirtą prancūzų chemiko Marcelino Bertheloto šimtmečiui. Mokslo muziejuje susirinkusiuosius pasveikino Britų mokslo istorikų draugijos prezidentas dr. Timothis Boonas bei tarptautinio žurnalo Centaurus redaktorius dr. Koenas Vermeiris. Konferencijos programą koordinavo Frankas Jamesas.
Beveik prieš dvejus metus buvo paskelbta apie galimybę siūlyti pranešimų temas, kurios vėliau buvo patvirtintos ir iš jų sudarytos įvairios teminės sesijos.
Konferencijos dalyviai dirbo dešimtyje įvairios trukmės akademinių sesijų. Pranešimų tematika labai įvairi. Nemaža dėmesio skirta įvairių mokslo krypčių raidai, iš jų vyravo medicina, matematika, astronomija, geografija, biologija, inžinerija ir kt. Dalis sekcijų buvo skirtos atskirų regionų mokslo istorijai: Rytų Azijai, Rusijai ir Sovietų Sąjungai, Prancūzijai, Portugalijai, Ispanijai. Dalyje sesijų aptartos tam tikros mokslo istorijos problemos. Tokiose dalyvavo ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos atstovės. Dr. Birutė Railienė Biografijų studijų sekcijoje perskaitė pranešimą „Gyvenimo ir mokslo chemija: Andrius Sniadeckis Vilniaus universitete“, taip pat dalyvavo Tarptautinės mokslo ir filosofijos istorijos asociacijos Mokslo ir technikos istorijos padalinio Bibliografijos ir dokumentacijos komisijos posėdyje. Dr. Giedrė Miknienė pristatė pranešimą „Mokslo istorija egodokumentuose: dr. Jonas Basanavičiaus laiškai bibliografinių įrašų duomenų bazėje“ ir kartu dalyvavo sekcijos diskusijoje, skirtoje mokslinei XIX a. korespondencijai. Joje užsimezgė dialogas, išryškėjo galimybės išsamiau pristatyti J. Basanavičių tarptautinėje XIX a. mokslinių laiškų informacinėje sistemoje „Epsilon“. Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė perskaitė pranešimą „Moterys Lietuvių mokslo draugijoje – nuo savamokslių iki mokslo daktarių“ bei dalyvavo diskusijoje apie moteris mokslininkes XX amžiuje. Rudolfas Werneris Soukupas iš Vienos universiteto pasidžiaugė, kad dalis lietuvių moterų, studijavusių Vienoje, jam „pažįstamos“. Buvo konstatuota, kad dar daug ko nežinome apie sunkų moterų kelią į mokslo aukštumas tiek Europos pakraščiuose, tiek už jos ribų. Žymiai lengviau buvo tose šalyse, kur veikė universitetai. Dar viena Lietuvos atstovė dr. Jadvyga Olechnovičienė iš Lietuvos mokslų akademijos Medicinos sekcijoje skaitė pranešimą „Alergologijos mokslo raida Lietuvoje 1926–1990 m.“ Pranešimų temų gausa ir įvairovė leido kiekvienam rasti dominančią temą, sužinoti apie mokslo raidą kitose šalyse, palyginti Lietuvos ir kitų kraštų mokslo raidą. Daugiau informacijos apie konferenciją ir jos temas galima rasti puslapyje www.ehs2018.uk.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotojos turėjo galimybę apsilankyti ir susipažinti su Britų biblioteka. Įspūdingo dydžio pastatas sulaukia daug dėmesio, tačiau į jį patekti gali tik turintys skaitytojo bilietą. Nustebino norinčiųjų įeiti į biblioteką eilė prieš prasidedant darbo dienai – ji vingiavo per visus kiemelius, nemažai skaitytojų laukė gatvėje. Biblioteka vienu metu gali priimti 1200 skaitytojų, dirba per 1500 bibliotekininkų, kasdien gaunama daugiau kaip 10 tūkstančių naujų leidinių. Bibliotekos resursais galima naudotis vietoje arba internetu. Nemažai senesnių dokumentų skaitmeninama ir tokiu būdu tampa prieinama plačiam skaitytojų ratui visame pasaulyje. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos atstoves maloniai priėmė ir apie bibliotekos veiklą papasakojo Ela Kucharska-Beard ir Philipas Eagle’as. Turėjome galimybę pamatyti vieną didžiausių pasaulyje knygų – Johno Klenckės atlasą. Atverstos knygos dydis 176 x 231 cm. J. Klenckė padovanojo jį karaliui Čarlzui II jo karūnavimo proga 1660 m. Jame yra 40 didelių spalvotų žemėlapių. Atskirą bibliotekos dalį sudaro Karaliaus Jurgio III biblioteka. 85 tūkstančiai gražiai įrištų knygų yra tarsi interjero elementas, tuo pačiu jas galima užsakyti ir skaityti. Dideli bibliotekos turtai talpinami 24 m gylio požeminėje pastato dalyje, šalia dar palikta vietos tolesnei fondų plėtrai. Biblioteka gausi turtų, atvira visuomenei. Aktualią ir dominančią informaciją galima rasti jos tinklalapyje www.bl.uk.
Tikimės, kad konferencijoje bei Britų bibliotekoje užmegzti ryšiai bus plėtojami toliau, jie prisidės garsinant Lietuvos bei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vardą.
Dr. B. Railienės, dr. G. Miknienės ir E. Paškevičiūtės-Kundrotienės dalyvavimą konferencijoje parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.
Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė, dr. Giedrė Miknienė, dr. Birutė Railienė
