Pažintis su vokiečių ir belgų muziejais
LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojai, būsimo Lietuvos knygos muziejaus steigimo darbo grupės nariai, išvyko į profesinę pažintinę penkių dienų kelionę po Vakarų Europos miestus. Kelionėje norėta aplankyti Vokietijos ir Belgijos miestus, nuo seno garsėjusius leidyba, prekyba, bibliotekomis ir universitetais, o taip pat knygų muziejais, atskleidžiančiais, kaip galima įdomiai papasakoti savo šalies rašto ir spaudos istoriją. Pirmas aplankytas miestas buvo Leipcigas. Čia, Vokietijos nacionalinėje bibliotekoje, nuo 2013 m. veikia Vokiečių knygos ir rašto muziejus. Jis įsikūręs specialiai tam prie senųjų Bibliotekos rūmų pastatytame naujame pastate. Ekspozicijos – kelios. Viena – pastovi, kitos – keičiamos parodos. Pagrindinė muziejaus ekspozicija – tai tartum Vokietijos nacionalinės bibliotekos vitrina, pateikianti 5000 metų raštijos istorijos apžvalgą. Į knygos kultūrą, jos istoriją kolegos vokiečiai pažvelgė itin originaliai. Apie tai kalba ir pats jos pavadinimas: „Ženklai-knygos-tinklai: nuo dantiraščio iki binario kodo“. Tai – konceptas, rišantis ir jungiantis įvairiausias žmonijos sukurtas ir nuo seniausių laikų iki šių dienų vartojamas komunikacijos formas. Gausių eksponatų dėka svarbiausiais bruožais pristatoma bendra informacinės visuomenės raidos apžvalga. Muziejus savo lankytojams siūlo daugiau nei dešimt edukacinių užsiėmimų.
Iš Leipcigo vykta į Briuselį. Belgijos karališkojoje bibliotekoje aplankėme dar vieną panašią instituciją, pavadintą Librarium (viduramžių lot. k. „knygų dėžė, lentyna ar rinkinys“). Tai Belgijos karališkojoje bibliotekoje nuo 2010 m. veikiantis universalus knygos ir rašto muziejus. Kaip Leipcige, taip ir Briuselyje rašto, knygos, bibliotekų ir medijų istorija čia pasakojama atskiromis temomis, rodomi autentiški artefaktai, kuriais nuo seno garsėja Belgijos nacionalinė biblioteka, nes jos ištakos siekia net XV a. Pamatėme I tūkstantmetyje prieš Kristų sukurtos Mirusiųjų knygos fragmentą iš Egipto. Iš kitų muziejų Librarijus išsiskiria tuo, kad čia kas trys mėnesiai rodomas vis kitas spaudos šedevras. Sudomino ir ekspozicijoje įkurti memorialiniai bibliotekos fundatorių kambariai su knygomis, kitais privačiais jų daiktais.
Iš Briuselio mūsų kelias vedė į Antverpeną. Čia aplankėme Planteno ir Moretų muziejų. Kristupas Plantenas (1520–1589) nuo 1549 m. Antverpene vadovavo spaustuvei ir rengė, leido bei spausdino ypatingo grožio, dizaino, patogumo bei aukšto parengimo lygio leidinius. Jo darbą tęsė žentas Janas (1543–1610), anūkas Baltazaras (1574–1641) Moretai ir dar kelios vėlesnės jų kartos. K. Planteno ir jo palikuonių veikla buvo tokia reikšminga, jog Planteno pavardė virto bendriniu žodžiu – plantenu, kuriuo dabar vadinamos jų spausdintos knygos. Namas Antverpene, kur gyveno ir dirbo K. Plantenas bei jo palikuonys, 1877-aisiais tapo muziejumi. Tai vienintelė pasaulyje puikiai išsilaikiusi tokio senumo spaustuvė. Muziejuje apstu dailės kūrinių: Rubenso ir jo mokinių paveikslų, XIX a. dailininkų romantikų drobių, įamžinusių svarbiausius Planteno ir Moretų spaustuvės pasiekimus bei įvykius. Čia eksponuojamos penkerios XVII ir XVIII a. spausdinimo staklės. Dar dvejos siekia paties Planteno laikus – dabar jos pačios seniausios autentiškos staklės pasaulyje. Šis muziejus vienintelis iš muziejų pasaulyje įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Muziejaus bibliotekoje saugoma 638 rankraščiai, datuojami laikotarpiu nuo IX iki XVI amžiaus, taip pat 154 knygos, išspausdintos iki 1501-ųjų, tarp jų – ir originali Gutenbergo Biblija, išėjusi prieš 1461-uosius. Šiame muziejuje autentika puikiai dera su šiuolaikinėmis technologijomis, šalia originalių prietaisų demonstruojami gamybos procesus ženklinantys artefaktai, čia vykdomos įvairios įdomios ir turiningos edukacijos.
Šios profesinės pažintinės kelionės metu patirti įspūdžiai dar kartą patvirtino mintį, kad subrendo laikas ir Lietuvoje turėti savo Knygos ir raštijos raidos muziejų.
Parengė Inga Berulienė
Aleksandro Bagdonavičiaus, Daivos Narbutienės ir Sigito Narbuto nuotraukos>>>