LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose – unikalūs žydų paveldo dokumentai
Žydų mokslo tyrimų institutui Niujorke kartu su trimis atminties institucijomis Lietuvoje įgyvendinant „YIVO Vilniaus projektą“ atskleista daug naujų faktų. LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo nustatyta iki šiol menkai pažintų žydų institucijų rankraščių, kurių didelę dalį sudaro tarpukariu Vilniuje veikusio Žydų mokslo tyrimų instituto (YIVO) sukaupti dokumentai. Kaip sako šio projekto Vilniuje archyvarė tyrėja Lara Lempert, dalis LMA Vrublevskių bibliotekoje atskleistų dokumentų yra visiškai unikalūs, nesikartojantys kitų atminties institucijų fonduose. Pavyzdžiui, aptikta dokumentų, kalbančių apie 1919 m. Želigovskio kariuomenės puolimo metu vykdytus pogromus Vilniuje. Tarp II pasaulinio karo dokumentų identifikuoti net Holokausto tyrėjams nežinomi dokumentai – apie 60 lapų dokumentų grupė, liudijanti apie 1941 m. rugsėjo 8 d., dieną prieš geto įkūrimą, įvykdytą Vilniaus žydų turto konfiskaciją. Šie dokumentai neturi analogų.
Žydų mokslo tyrimų institutas (YIVO) buvo įkurtas 1925 m. Vilniuje kaip pirmoji pasaulietinė Rytų Europos žydų studijų akademija, siekianti dokumentuoti ir tyrinėti daugiau nei tūkstantį metų regione gyvuojančią žydų civilizaciją bei rengti žydų mokslininkus. Jame buvo kaupiamas žydų liaudies folkloras, memuarai, knygos ir publikacijos, žydų bendruomenės dokumentai. Per penkiolika savo veiklos metų YIVO Vilniuje sukaupė kone didžiausią pasaulyje biblioteką ir archyvą Rytų Europos žydų gyvenimo klausimais. Instituto veikla nutrūko prasidėjus pirmai sovietų, o po to nacių okupacijai – dalis dokumentų atsidūrė Niujorke, kur institutas atkūrė savo veiklą, kita dalis buvo paslėpta Vilniaus gete ir vėliau pateko į sovietų rankas, kurie ketino dokumentus sunaikinti. Unikalus archyvas buvo išsaugotas bibliografo Antano Ulpio pastangomis, kuris jį paslėpė šiandieninėje Šv. Jurgio bažnyčioje, sovietmečiu vadintoje Knygų rūmais, kuriems Ulpis vadovavo. Vėliau ši archyvo medžiaga buvo išskaidyta ir pateko į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Lietuvos nacionalinę M. Mažvydo biblioteką bei dalis į LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrių. Į LMAVB dokumentai buvo perduoti iš Knygų rūmų kartu su Vilniaus arkivyskupijos dokumentų kolekcija. Tvarkant šį dokumentų pluoštą, buvo sudarytas hebrajų ir jidiš, rusų ir kt. kalbomis rašytų, įvairioms tarpukario žydų institucijoms priklausančių dokumentų fondas (F 424). „YIVO Vilniaus projekto“ metu buvo rasta ir žydų dokumentų lietuvių kalba.
Šiuo metu identifikuojami, restauruojami, skaitmeninami ir visuomenei pristatomi išlikę Lietuvos žydų bendruomenės dokumentai ir spaudiniai, saugomi ne tik LMA Vrublevskių bibliotekoje, bet ir Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje bei Valstybiniame centriniame archyve. Šio akademinio projekto tikslas – atkurti ir grąžinti į mokslo apyvartą nepublikuotuose, iki šiol nežinomuose dokumentuose esančias žinias apie išskirtinį istorijos ir kultūros reiškinį – Rytų Europos žydų bendruomenę, kurioje Lietuvos ir Vilniaus bendruomenės vaidino pagrindinį vaidmenį.
Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius