Ką apie fotografiją galėjo manyti iškiliausias Vilniaus vaizdų autorius – Juozapas Čechavičius?
2018 m. gegužės 24 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus paskaita „Ką apie fotografiją galėjo manyti Vilniaus fotografas Juozapas Čechavičius?“, kurios metu buvo bandoma rekonstruoti šio fotografo biografiją, remiantis naujausiomis įžvalgomis bei nagrinėjamas paties fotografo požiūris į pagrindinį savo gyvenimo darbą.
Juozapas Čechavičius (1818–1888) fotografija susidomėjo 1853 m., kai tik pradėjo plisti šlapiojo kolodijaus fotografijos metodas, išstūmęs dagerotipiją ir vyravęs iki XIX a. pabaigos. Pasiekęs šio meno aukštumų ir tapęs plačiai pripažintu vietovaizdžių fotografu, J. Čechavičius fotografijos iš pradžių mokėsi Paryžiuje, kurį laiką fotografavo Kijeve, Černigove, Vitebske. 1865 m. atsikėlė gyventi į Vilnių. Ilgainiui jį pamilo kaip gimtąjį miestą. J. Čechavičiaus gyvenime Vilniaus periodas – pats kūrybingiausias, jis tituluojamas Vilniaus fotometraštininku. Vos per dvidešimt savo veiklos Vilniuje metų J. Čechavičius padarė daugiau kaip 200 meninės ir istorinės ikonografinės vertės Vilniaus miesto ir apylinkių vaizdų nuotraukų.
Paskaitoje J. Čechavičiaus biografas ir kūrybos tyrėjas Dainius Junevičius pasakoja apie savo atradimų džiaugsmus ir jį kamuojančias fotografo biografijos paslaptis. Paskaitos metu tyrėjas bando nustatyti, kurias iš fotografijų autorius pats vertino labiausiai. Gal iš pagrindinio nuotraukų rinkinio ir negausių rašytinių šaltinių pavyks rasti atsakymą, ką J. Čechavičius galėjo manyti apie savo gyvenimo darbą ir pomėgį – fotografiją.
Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685
Valentinos Kulikauskienės nuotraukos >>>
Vaizdo įrašą parengė Ligita Mikulėnienė