Paroda „Avangardizmas lietuvių literatūroje“
2018 m. balandžio 17 – birželio 12 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia trijų stendų paroda, skirta avangardizmo pradininkams lietuvių literatūroje. Parodoje eksponuojami tarpukariu pasirodę žymiausių avangardo kūrėjų darbai. Tai – Kazio Binkio, Salio Šemerio, Juozo Tysliavos, Kazio Borutos ir Teofilio Tilvyčio kūryba. Lankytojai taip pat galės pamatyti Bibliotekos Senosios periodikos skyriuje saugomą literatūrinį žurnalą „Keturi vėjai“, telkusį pagrindinius avangardizmo šalininkus.
Avangardizmo Lietuvoje pradininkais buvo asmenys, nemažai laiko studijavę ar keliavę po užsienį. Šie netruko pastebėti, kad Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose Europos miestuose nėra bijomasi eksperimentuoti, griauti nusistovėjusias taisykles. Literatūrinių tekstų kūrimas buvo suvokiamas tarsi savotiškas žaidimas, eksperimentuojant su žodžiais ir stilistinėmis formomis.
Pasisėmę inspiracijų ir grįžę į Lietuvą, jie pradėjo jungtis į įvairias grupes, menines organizacijas. Viena iš tokių iniciatyvų – literatūrinis žurnalas „Keturi vėjai“, pradėtas leisti 1926 m.
Avangardizmo atstovai nuolat diskutavo apie kultūros permainų būtinybę. Jie siekė paneigti romantinius tautos mitus ir kurti modernią, jokių taisyklių nepaisančią literatūrą. Menas buvo traktuojamas tarsi savotiška maišto forma, pirmiausia turėjusi supurtyti ir sukelti vidinį sąmyšį. Taigi skaitytojo šokiravimas buvo vienas iš tikslų, nes avangardistai siekė parodyti nė kiek nenudailintą realybę.
1930 m. pasirodė dar vienas leidinys, telkęs avangardinės literatūros kūrėjus. Žurnalo „Trečias frontas“ kolektyvą daugiausia sudarė prieš autokratinį Antano Smetonos režimą nusiteikę asmenys. Visgi netrukus vadinamieji trečiafrontininkai atsisakė savo literatūrinio maištingumo, avangardistinių formos eksperimentų ir pakreipė leidinį kita linkme.
Parengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyriaus kultūrinės veiklos specialistė Sonata Šulcė