Fotografijų paroda „Lietuvos vėliava – aukščiausiose visų žemynų viršūnėse!”
2018 m. vasario 13 – kovo 13 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojama keliautojo alpinisto, fotomenininko Vlado Vitkausko fotografijų paroda „Lietuvos vėliava – aukščiausiose visų žemynų viršūnėse!” Susitikimas su autoriumi įvyks kovo 8 d. 17 val.
Autorius Vladas Vitkauskas gimė 1953 m. gegužę – tą patį mėnesį, kai seras Edmundas Hilaris, tada buvęs bitininkas, ir šerpas Tensingas Norgėjus pirmieji pasaulyje įkopė į aukščiausio Žemės kalno – Everesto (8848 m) – viršūnę. Augo Viduklės miestelyje, Raseinių rajone. Norėjo būti lakūnu, bet svajonei išsipildyti sutrukdė pašlijusi sveikata. 1975 m. baigė Kauno politechnikos institutą, įgijo elektroninės technikos inžinieriaus specialybę.
1993 m. gegužės 10 d. V. Vitkauskas pirmasis iš Baltijos valstybių įkopė į Everesto viršūnę. Pats organizavo savo kelionę prie Everesto, formaliai įsiregistravęs Nepalo moterų ekspedicijos fotografu.
Įkopė ir pirmasis pasaulyje iškėlė nacionalinę vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse: Everesto (8848 m) – Eurazijoje; Makinlio (6194 m, 1994-06-12) – Šiaurės Amerikoje, Aliaskoje; Vinsono (4897 m, 1994-12-05) – Antarktidoje; Kilimandžaro (5895 m, 1995-02-05) – Afrikoje; Kosciuškos (2228 m, 1995-11-02) – Australijoje; Akonkagvos (6959 m, 1996-02-25) – Pietų Amerikoje; Elbruso (5642 m, 1993-08-04) ir Monblano (4807 m, 1995-07-16) – Kaukazo bei Alpių kalnuose. Į Everesto, Makinlio, Akonkagvos viršūnes kopė vienas. Organizavo pirmąsias lietuvių ekspedicines keliones į Makinlio, Kilimandžaro, Monblano viršūnes.
Keliavo ir organizavo sudėtingus sportinius kalnų žygius Tian Šanyje, Kaukaze, Altajuje, Sajanuose, Pamyre; su slidėmis – Chibinuose, Poliariniame Urale, į Beringo sąsiaurį ir kitur. Įkopė į beveik visas aukščiausias buvusios Sovietų Sąjungos viršukalnes: Korženevskajos (7105 m) ir Komunizmo (nuo 1998 – Ismailo Samani; 7495 m) – 1989; Lenino (nuo 2006 – Avicenos; 7134 m) ir Chan Tengrio (6995 m) – 1990.
Organizavo kultūrinę mokslinę ekspediciją „Ignotui Domeikai – 200“ į Čilę ir Andų kalnynus (2002), įkopė į aukščiausią Domeikos kalnagūbrio viršūnę Donja Ines (5075 m) ir aukščiausią Žemės ugnikalnį Ochos del Salado (6893 m). Surengė pirmąją lietuvių ekspediciją „Baltistanas 2004“ į Karakorumo, Himalajų ir Hindukušo kalnynų rajonus Pakistane.
Parengė ir išleido fotografijų kalendorių „Everestas ’94“ (1993), fotoalbumą „Aukščiau pasaulio viršukalnių / Above the Peaks of the World“ (1998), knygą „Everestas – manoji lemtis“ (2002). 56 fotoparodų ekspozicijų autorius, fotografijos konkursų „World Wide Tour Photo ’99“ ir „Gyvos Žemės mintys“ (2003) prizininkas. Parodų Nacionalinėje galerijoje (1998), Lietuvos nacionaliniame muziejuje (2002), UNESCO būstinėje Paryžiuje (2002) ir kitur dalyvis, Chandra Samsher’s Palace Kathmandu (Nepalas, 2013) autorius. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys (1997), meno kūrėjas (2005). Dokumentinių videofilmų „Baltistanas 2004“, „Nuo Santjago iki Araukanijos“, „Atakama – Bolivija“, „Lietuvos vėliavos skrydis per Lietuvą“ autorius.
Absoliutaus Lietuvos aukščio rekordo (10 064 m, 2006-11-27), skrydžio nuotolio ir trukmės rekordų (2007-03-07) karšto oro balionu dalyvis. Aukščiausio Lietuvos kalno Aukštojo įteisinimo ir sutvarkymo iniciatyvinės grupės steigėjas, veiklos koordinatorius. Lietuvos alpinizmo asociacijos steigėjas ir pirmas prezidentas (1996–1999). Lietuvos keliautojų sąjungos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (1996–2016), Žemaičių kultūros draugijos, Čiurlionio draugijos, Tautos namų santaros tarybos, žurnalo „Santara“ konsultacinės kolegijos narys. Daugelio seminarų, kursų, paskaitų, susitikimų su visuomene rengėjas ir lektorius.
V. Vitkauskas – pirmasis alpinistas, apdovanotas tarptautinio „Fair Play“ komiteto Garbės diplomu (1997) už dalyvavimą gelbėjant ir pargabenant nuo Everesto žuvusios Nepalo ekspedicijos vadovės kūną.
Raseinių garbės pilietis.
Informaciją pateikė parodos autorius