Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimo paroda
2018 m. vasario 13 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyko parodos „Vasario 16-osios Lietuva: nepriklausomos valstybės atkūrimas dokumentuose“ atidarymas. Renginyje kalbėjo to laikmečio tyrėjai, istorikai dr. Algimantas Kasparavičius, dr. Vilma Bukaitė. Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį „Regėjimas“, parašytą 1918 m. šv. Velykų proga, skaitė Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai. Paroda veikia LMA Vrublevskių bibliotekoje 2018 m. vasario 12 – kovo 14 d.
1917 m. antra pusė – 1918 m. – tai ypatingas, tačiau visuomenei iki šiol mažai žinomas laikotarpis. Vilniuje tuo metu prasidėjo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas, o svarbiausia šio proceso ašimi tapo Lietuvos Taryba. Parodos ekspozicijoje didžiausias dėmesys skirtas Tarybos veiklą pasakojantiems dokumentams. Gausus ir turtingas jų rinkinys išliko buvusiuose Petro Vileišio rūmuose, kur tarpukariu veikė Lietuvių mokslo draugija ir švietimo draugija „Rytas“. 1962 m. to meto Lietuvių kalbos ir literatūros institutas rinkinį perdavė LMAVB. Parodoje lankytojai galės susipažinti su valstybės valdymo kasdiena: Lietuvos Tarybos rengtais ir institucijoms siųstais raštais, Lietuvos gyventojų skundais, aktyviausios katalikiškos visuomenės dalies dokumentais. Eksponatai atrinkti ir iš to meto garsių žmonių fondų. Archeografas, istorikas Konstantinas Jablonskis bibliotekai perdavė daug vokiečių okupacijos dokumentų. Jų tarpe ypatingai įdomus vokiečių sudarytos Lietuvos srities žemėlapis. Jis labai smulkus, todėl visuomenė jame gali aptikti net savo kaimą bei sužinoti, kurioje apskrityje jis buvo. Parodai buvo atrinkti Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų, garsių žmonių autografai. Eksponuojamas originalus „Lietuvos aido“ numeris, kuriame buvo atspausdintas Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas. Tokių laikraščių slaptai nuo okupacinės valdžios pavyko išplatinti tik apie 70 egzempliorių.
Kitą svarbią eksponatų grupę sudaro dokumentai iš 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Lietuvių konferencijos Vilniuje rinkinio. Jie atskleidžia turtingą Lietuvos Tarybos veiklos priešistorę. Dokumentus sukaupė signataras Mykolas Biržiška, o, jam pasitraukus į Vokietiją, 1945 m. Bibliotekai perdavė K. Korsakas. Bibliotekos fonduose buvo rastos dar neeksponuotos dviejų konferencijos dalyvių kun. Mykolo Rudzio ir mokytojo Prano Gineičio fotografijos. Archyvinę medžiagą papildo ir iliustruoja Vasario 16-osios Akto signatarų atvaizdai bei kitų, tuo metu garsių, veiklių, o šiandien nepelnytai pamirštų asmenų fotografijos. Šalia Lietuvos vaizdų vokiškuose atvirukuose išvysime senąjį, etnografinį Pakartuvių kaimą prie Šiaulių iš Augustino Janulaičio fondo. Dauguma dokumentų visuomenei pristatomi pirmą kartą.
Bibliotekos dokumentus papildo prof. Liudo Mažylio maloniai eksponavimui pateikta Vasario 16-osios Akto signatarų autografų kolekcija. Tai reta proga visuomenei pamatyti šio kolekcininko sukauptų dokumentų dalį.
Parodos rengėja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė