Paroda, skirta ilgametei Bibliotekos darbuotojai

2018 m. sausio 29 d. LMA Vrublevskių bibliotekos fojė atidaryta paroda, skirta literatūros istorikės, archeografės, vertėjos, ilgametės Bibliotekos darbuotojos Danutės Labanauskienės 85-erių metų jubiliejui, kuri veiks iki 2018 m. vasario 12 d.

Parodoje pristatoma D. Labanauskienės asmenybė, svarbiausieji jos mokslo darbai ir visą profesinį gyvenimą apimantis darbas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (LMAVB) Rankraščių skyriuje. Jos nelengvą gyvenimo kelią ir nuveiktus prasmingus darbus atskleidžia gyvenimo ir veiklos biografiniai duomenys, pačios patikslinti ir papildyti ilgus metus slėptais ar falsifikuotais biografijos faktais, susijusiais su tremtimi ir slapstymusi, pabėgus iš Sibiro. Eksponuojamas mokyklinis draugų albumėlis, pildytas besimokant Joniškio vidurinėje mokykloje (1949–1950), taip pat šiam miestui skirtas jos eilėraštis (2007). Moksleiviškų laikų nuotraukoje užfiksuotas Šiaulių srities jaunųjų literatų būrelio Valdybos posėdis-susitikimas su poetu Vladu Mozūriūnu (1953), kuriame kartu dalyvavo ir būsimas rašytojas Icchokas Meras. Studijas Vilniaus universitete mena nuotrauka (1958), kurioje užfiksuoti universiteto kepuraitėmis pasipuošę studentai, vėliau tapę garsiais mokslo ir kultūros veikėjais (matematikas, būsimas profesorius Petras Adomėnas, kurso draugas lituanistas, būsimas profesorius Juozas Girdzijauskas, būsima kalbininkė Albina Bataitytė ir kt.).

D. Labanauskienės darbo LMAVB Rankraščių skyriuje (1960–2007) laikotarpį simboliškai pristato eksponuojamas straipsnio „Keletas pastabų dėl rankraščių tvarkymo ir jų aprašo unifikavimo“ juodraštis (autografas, 1979), o geriausiai apibūdina jos pačios mintys apie darbo skyriuje specifiką ir apie tai, kodėl žmogus tiek ilgai dirba vienoje vietoje. D. Labanauskienės asmenybė ir darbai tarsi tiltas jungia šio skyriaus pradžią ir šiandieną, į neišardomą visumą susiedama čia dirbusius žmones: sulaužytų likimų pokario inteligentus, šviesias, brandžias asmenybes, savo darbui atsidavusius profesionalus ir šiandieninę kartą. Šią jungtį ir žmonių kaitą leidžia pajusti Rankraščių skyriaus darbuotojų nuotraukų laiko juosta (1963–2007).

Parodą vainikuoja D. Labanauskienės mokslo darbai – išleistos knygos. Vienas svarbiausių darbų – daug laiko ir kruopščiausių pastangų pareikalavęs XIX a. šviesuolio, pirmųjų lietuviškų kalendorių rengėjo Lauryno Ivinskio asmenybės ir jo veiklos tyrimas – pagal disertacijai rinktą medžiagą parengta monografija „Laurynas Ivinskis“ (1988). Eksponuojamas ir į monografiją nepatekęs teksto fragmentas (autografas). Kita preciziškai parengta knyga yra LMAVB Rankraščių skyriuje saugomos „Autografų kolekcijos“ katalogas (1989) bei iki šiol naudojama parankinė „Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių rodyklė“ (1994). Visus D. Labanauskienės rašto darbus apibendrina ir į reikšmingą visumą sutelkia naujausia knyga „Scripta manent. Straipsniai, bibliografijos rodyklė“ (2018): joje ne tik suregistruoti visi 1960–2016 m. jos parašyti darbai, bet ir pirmą kartą publikuojami straipsniai, atskleidžiantys LMAVB Rankraščių skyriuje saugomą rankraštinį mokslo ir kultūros veikėjų palikimą, skelbiami pačios autorės prisiminimai ir surinkti duomenys apie Bolšaja Rečkos taigos gyvenvietės tremtinius bei vietinius gyventojus. D. Labanauskienės indėlį į mokslą gražiai apibendrina habil. dr. prof. Antano Tylos recenzijos ištrauka.

Danutė Petkevičiūtė-Labanauskienė gimė 1933 m. sausio 29 d. Taujėnuose (Ukmergės r.) mokytojų Joanos ir Julijono Petkevičių šeimoje. 1939 m. pradėjo mokytis Taujėnų pradžios mokykloje iš karto nuo antros klasės. 1941 m. birželio 14 d. su tėvais ištremta į Sibirą, Altajaus kraštą, Staraja Bardos (dab. Krasnogorskas) rajono Bolšaja Rečkos taigos gyvenvietę. 1947 m. rugpjūčio 15 d. su mama pabėgo iš tremties ir grįžo į Lietuvą (tėvas 1943 m. žuvo Krasnojarsko lageryje). 1947–1953 m. mokėsi Biržų 1-ojoje gimnazijoje, Joniškio vidurinėje mokykloje, Šiaulių 2-ojoje mergaičių vidurinėje mokykloje.

1953 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą; buvo fakulteto lengvosios atletikos rinktinės narė. Dainavo VU akademiniame chore (1954–1961 m., dirigentas Pranas Sližys), priklausė choro valdybai, vertė dainų tekstus į lietuvių kalbą. Dalyvavo pirmosiose Baltijos šalių studentų „Gaudeamus“ dainų šventėse.

1958 m. baigė Vilniaus universitetą, lietuvių kalbos ir literatūros specialybę (diplominis darbas – „Maironio gamtinė lyrika“, vadovas Jurgis Lebedys).

1958 m. lapkričio 1 d. – 2007 m. balandžio 16 d. dirbo LMAVB, iš pradžių Komplektavimo skyriuje, nuo 1960 m. – Rankraščių skyriuje: vyr. bibliografe, sektoriaus vadove (nuo 1979), skyriaus vedėja (1987–1992), moksline bendradarbe (1998–2007). Dainavo Lietuvos mokslų akademijos chore (1967–1973 m.).

1967 m. įstojo į Vilniaus universiteto neakivaizdinę lietuvių kalbos ir literatūros aspirantūrą; darbo tema – „Laurynas Ivinskis“ (vadovas Jurgis Lebedys).

Nuo 1999 m. – Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės narė.

Išleido monografiją „Laurynas Ivinskis“ (1988), „Autografų kolekcijos katalogą“ (1989), „Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių rodyklę“ (1994), parašė daugiau kaip 200 straipsnių, recenzijų, į lietuvių kalbą išvertė eilėraščių; redagavo metraštį „Lietuvos mokslų akademijos biblioteka“ (2004–2007 m.).

Apdovanota ženklais „LTSR meno saviveiklos žymūnas“ (1958), „Knygos bičiulis“ (1970) ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu (1997).

Pats gyvenimas yra lobis: tai lyg greita, netikėta ir dosni, kažkieno iš anksto apmokėta kelionė. Kuo toliau, tuo ji darosi brangesnė.

(Danutės Labanauskienės pasakojimas. Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, 2003/2004. Vilnius, 2006, p. 193).

Parodos autorė dr. Gita Drungilienė