F9 Bendrasis fondas

F9. 3602 vienetai, 1527–1959 m. rankraščiai. Lenkų, rusų, lietuvių, prancūzų, baltarusių, lotynų, vokiečių k. Aprašas – kartoteka.

Fondo sudarytojai: J. Bielinskis (1848–192b); T. Vrublevskis (1858–1925); L. Abramavičius (1879–1939); Valstybinės Vrublevskių vardo bibliotekos Bičiulių draugijos nariai.

Gauta 1940 m. iš Valstybinės Vrublevskių vardo bibliotekos.

XIX a. pradžios Vilniaus universiteto bibliotekos, Vilniaus Medicinos-chirurgijos akademijos, Vilniaus Medikų draugijos gyd. J. Bielinskio surinkti XVIII– XIX a. rankraščiai; paties J. Bielinskio rankraštinis palikimas. – Daugelio Vilniaus miesto XVIII a. vienuolynų rankraščiai. – J. Zavadzkio leidyklos spaustuvės ir knygyno archyvo dalis: išleistų ir neišleistų vietinių autorių kūrinių rankraščiai; dalis leidyklos susirašinėjimo; žurnalo ,,Wizerunki i roztrząsania naukowe“ kelių serijų rankraščiai; Jono Čečoto, Tomo Zano ir kitų filomatų autografai. – Žurnalo ,,Athenaeum“ 1841–1851 m. rankraščių komplektai. – Adomo Mickevičiaus autografai. – J. I. Kraševskio, L. Kondratavičiaus (V. Sirokomlės) ir kitų Vilniuje gyvenusių lenkų rašytojų rankraščiai. – XIX a. literatūrinių almanachų „Birutė“, „Linksminė“, „Rubon“ rankraščiai. – Senojo Vilniaus universiteto profesorių J. Sniadeckio, E. Grodeko ir kitų autografai. – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios kai kurių Vilniaus politinių ir švietimo organizacijų dokumentai. – Žemaičių vyskupo M. Valančiaus (Volončevskio) 1861–1863 m. atsišaukimai į lietuvių liaudį. – Paryžiaus Komunos 1871 m. duonos ir maisto kortelės. – Dr. A. Garmaus atsiminimų apie 1905–1907 m. revoliuciją Lietuvoje rankraštis. – Kražių skerdynių 1894 m. bylos. – Taip pat pažymėtini šiame fonde išlikę Tarybų valdžios Lietuvoje 1918–1919 m. dokumentai – originalai ir nuorašai. Fonde yra autentiškų Tarybų Lietuvos Vyriausybės dekretų su antspaudais ir Vinco Mickevičiaus-Kapsuko parašais. – Daug medžiagos, susijusius su Vilniaus miesto gyventojais, magistratu, visuomeninėmis organizacijomis, miesto topografija – gatvės, sklypai, atskiri namai, kaip antai: namų, Bernardinų gatvelėje, priklausiusių grafui N. Olizarui (vėliau atitekusių spaustuvininkui Zavadzkiui), aktai, inventoriai, ištraukos iš teismų knygų, sutartys ir laiškai 1762–1836 m. (F9-3257). – Vilniaus auksakalių cecho 1748 m. nuostatai ir privilegijų nuorašai. – Senosios Vilniaus akademijos žymesnių jėzuitų 1669–1768 m. biografijos: Minėtinas Jonas Brunsas – prūsas, Žygimantas Lauksminas (1596–1670) – žemaitis, pagarsėjęs XVII a: Vilniuje kompozitorius, muzikos mokyklos ir chorų organizatorius (F9-3192). – Wileńskie Towarzyslwo Dobroczynności (Labdarybės draugijos 1848–1857 m. kai kurie dokumentai). – Lenkų rašytojo J. Veisenhofo rankraščiai, juose yra „Wypisy z różnych autorów“ – XVIII–XIX a. poetų eilėraščių 1873 m. surinktos ištraukos. – Węgierska Zofia z Kamieńskich; jos rankraščių tarpe minėtinas „Wiersz podyktowany przez J. Słowackiego“, ,,Cztery wiersze Lenartowicza do Deotymy“ (1856–1869 m.). – Lenkų poeto: „Zablocki Łada Tadeusz. Poezye“ 1844 m. autografas. – Cypriana Norwida „Dwa wiersze z albumu Węgierskiej“ 1856 ir 1859 m. rankraščiai. – Mikalojaus Akelaičio „Iš lietuviškų dainų“ į lenkų kalbą verstų eilėraščių rankraščiai. – V. Toločkos straipsnių: „Rosjanie w pamiętnikach J. Giejsztora“, „Przynależność nacjonalna Wilna“ ir kt. rankraščiai. – V. Veitkaus rinkinys: L. N. Tolstojaus eilėraščių, pasakojimų, straipsnių apie carą ir kai kurių laiškų, o taip pat kitų autorių pastabų apie L. Tolstojų 1902–1910 m. nuorašai.

BIBLIOGRAFIJA:

Römer Michał. List Odyńca i Mickiewicza do Al. Chodżki. „Przegląd Wileński“. W., 1922, nr. 41–42, str. 3–6.
Drège Helena i Rygiel Stefan. Biblioteka Państwowa im. Wróblewskich (w księdze zbiorowej): „Biblioteki Wileńskie“. W., 1932, s. 135–157.
Rygiel Stefan, Drège Helena. Biblioteka im. Wróblewskich w Wilnie. W., 1934.
Lebedys Jurgis. Simonas Stanevičius. Monografija. V., 1955, p. 320.
Abramavičius V. ir Šliubauskienė J. Kova už Tarybų valdžią Lietuvoje (1918–1940 m. rankraščių bibliografinė rodyklė). Leidinyje „Bibliotekininkystė ir bibliografija“. V., 1961, t. 1 p. 23–120.
Fiszman Samulei. Kartka z albumu Zofii Węgierskiej „Slavia Orientalis“, Warszawa, rocznik IX (1950), nr. 1, str. 3–7.