F200 Edrigaičių žemės valdų dokumentai

F200. 887 vien, 1591-1916 m. rankraščių, dokumentų, spaudinių, brėžinių, lietuvių, latvių, lenkų, baltarusių, rusų, lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. 

Fondo sudarytojas: Upytės pav. bajorai Eidrigevičiai.

Gauta 1950 m. iš Kauno Valst. Universiteto bibliotekos. 

Daugiausia yra dokumentų, susijusių su Stanislovu ir jo sūnumi Mykolu Eidrigevičiumi. Stanislovas Eidrigevičius (1754-1836) pirmiausia dirbo advokatu, apie 1781 m. jis Resicos kamarininkas, nuo 1802 m. Upytės žemės teismo teisėjas, 1821 m. tampa Upytės pav. bajoru maršalka, 1827 m. apdovanojimas S. Vladimiro 4-o laipsnio ordinu. S. Eidrigavičius valdė Nevėžninkų palivarką,

1816 m. nupirko iš Pado ir Praksedos Bortkevičių Upytės dvarą. Šiuos dvarus jis valdė iki mirties. Pagal testamentą dvarai atitenka sūnui Mykolui. M. Eidrigevičius (1797-1890) mokėsi Vilniaus universitete, buvo Upytės pav. teismo teisėjas, 1837-1853 m. Upytės pav. magazinų kuratorium, 1838 m. buvo paskirtas sekretoriumi, 1853 m. tapo rūmų patarėju. M . Eidrigevičius rūpinasi Panevėžio realinės mokyklos įsteigimu, Naujamiesčio bažnyčios statyba. Yra dokumentų, susijusių su kitais Eidrigevičiais: Juozu, Tomu, Titu, valdžiusių Bediniškių palivarką, Marijampolio dvarą ir kt. Nemažą dalį sudaro Eidrigevičių giminių Kerbedžių, Verešcynskių, Januševskių, Steinų, Paskevičių, Jasinskių dokumentai.

Fonde yra pavienių dokumentų iš Morų (F201) ir prof. Čirvinskio (F195) fondų.

Fondo branduolį sudaro XIX a. dokumentai, atskleidžiantys ekonomines to meto sąlygas, ekonominius-socialinius santykius, yra dokumentų susijusių su istoriniais įvykiais: 1812 m. karu, 1863-1864 m. sukilimu.

Fondo medžiaga sudėta chronologine abėcėline tvarka ir suskirstyta į skyrius:

I. Inventoriai, sąrašai.
II. Ūkiniai dokumentai.
III. Magazinai.
IV. Personalija:
     Stanislovo ir Mykolo Eidrigevičių tarnybinė veikla;
     Skolos;
     Literacija.
V. Korespondencija.
VI. Kiti asmenys:
     Prof. Čirvinskis Stanislovas;
     Morai, Požaičių - Nabuilių, Daubiškių dvarininkai.
VII. Kitos valdos:
      Latvija.
VIII a. Varia. 

I-ą skyrių (sign. 1-48) sudaro XVIII-XIX a. Upytės dvaro ir Nevėžninkų palivarko valstiečių žemės, gyvulių, pastatų, įvairių buities daiktų inventoriai. Yra 1591 m. Vizgirdų dvaro (Upytės pav.) valstiečių ir žemės inventorinis sąrašas, 1779 m. Vabalninko klebonijos valstiečių, jų prievolių bei klebonijos pajamų inventorius, 1834 m. Ihumenio pav. Lado keturklasės mokyklos inventorius, įdomus 1854 m. kun. I. Višinskio raportas M. Valančiui apie Mykolo Eidrigevičiaus Nevėžninkų dvare pastatytą kapų koplyčią, kur smulkiai aprašyta: pastatas, altorius, jo papuošimai, liturginiai indai, drabužiai. 1820 m. Drąseikių palivarko inventoriuje aprašyti pastatai, rūbai, patalynė, rakandai, javai, pinigai. Yra taip pat Vaišvilčių ir Vadadkų dvaro žemės ir valstiečių XIX a. inventoriai.

2-as skyrius. ŪKINIAI DOKUMENTAI (sign. 49-249) susiję su Upytės dvaru, Nevėžninkų ir Vaišvilčių palivarkais, Marijampolio dvaru. Medžiaga suskirstyta chronologine tvarka. Tai – dvarų pardavimo, užstatymo, bylų tarp dvarininkų dėl žemės ribų, dėl pabėgusių valstiečių, dvarininkų bylų su valstiečiais dėl žemės dokumentai, žemės nuomos ir samdos sutartys, dvarų ūkinės apskaitos knygos, rekrūtiniai dokumentai, mokesčių kvitai, Upytės dvaro dokumentų sąrašai. Seniausias dokumentas – 1591 m. Upytės žemės Laušos upelio pardavimo raštas. Yra 1647 m. Vladislovo ir Elenos Sicinskų (Čičinskių) kvitas Umiastauskams dėl Upytės ir Savitiškių dvarų dokumentų perdavimo. Prie įdomesnių dokumentų galima priskirti Upytės dvaro planą, sudarytą matininko P. Lenkevičiaus apie 1816 m.

III-čiasis skyrius. MAGAZINAI sudaro su Upytės pav. magazinais susiję dokumentai. (sign. 249-254). Tai – magazinų kvitai, žiniaraščiai, valstiečių davusių ir gavusių javus sąrašai. 1834. 1838, 1842 m. nuostatų nuorašai ir vykdymo dokumentai. Yra M. Eidrigevičiaus vesta Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Konstantinavos, Salamiesčio ir Saločių parapijų magazinų pajamų ir išlaidų registracijos knyga.

IV-asis skyrius. PERSONALIJA (sign. 255-372) surinkti Eidrigevičių asmens dokumentai. Yra Stanislovo Eidrigevičiaus genealogija, ordino grąžinimo dokumentai, testamentas ir jo vykdymo dokumentai, jo sūnaus Mykolo gimimo metrikai, tarnybos atestacijos dokumentai, apdovanojimo bronzos medaliu pažymėjimas, testamentas jo užrašų knygelės. Yra ir Mykolo sūnų Aleksandro Vladoslovo ir Mykolo Eidrigevičių asmens dokumentai. Skyrelyje: „Stanislovo ir Mykolo Eidrigevičių tarnybinė veikla“ yra įvairių bylų, kuriose dalyvavo Eidrigevičiai, Mykolo Eidrigevičiaus Panevėžio kelių komisijos deputato susirašinėjimas su valsčių valdybomis, dokumentai susiję su Panevėžio realinės mokyklos steigimu ir Naujamiesčio bažnyčios statyba.

„Skolų:“ skyrelį sudaro Eidrigevičių piniginiai atsiskaitymai su įvairiais žmonėmis, bylų su Naujamiesčio žydais, K. Saulinskiu, V. Kopanskiu ir kt. dokumentai. „Literacija“ sudaro užrašai iš lenkų, lotynų, graikų kalbos ir literatūros istorijos, matematikos, chemijos, fizikos paskaitų. Įdomesni yra V. Januševskio technologijos paskaitų užrašai apie cukraus, alaus, acto, krakmolo, aliejaus gamybą, V. Eidrigevičiaus poezijos sąsiuvinis su N. Jazynkovo, M. Lermontovo, Venevitinovo, A. Šiškovo, Merzliakovo, Nečiajevo eilėmis.

V-as skyrius. KOREPONDENCIJA (sign. 373-653) yra didžiausias. Medžiaga išdėstyta abėcėline tvarka, tik pradžioje sudėti Eidrigevičių laiškai, po to jiems ir kitiems asmenims rašyti laiškai. Galima išskirti Aleksandro ir Vladislovo Eidrigevičių rašytus laiškus tėvams apie mokymąsi Peterburgo universitete ir Varšuvoje XIX a. viduryje, Vilniaus kapitulos prelato Juozo Baukevičiaus ir Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus laiškus Mykolui Eidrigevičiui Naujamiesčio bažnyčios statybos reikalais. Daugiausiai laiškų yra susiję su ūkiniais reikalais.

VI-asis skyrius. KITI ASMENYS (sign. 654-779) medžiaga išdėstyta pavardžių abėcėline seka. Skyrelį sudaro daugiausia smulkių bajorų skolų, bajorystės įrodymo, bylų dėl pinigų ir valdų ribų dokumentai. Įdomesni yra šie dokumentai: Stanislovo Kerbedžio pakvitavimas, kad skolinosi iš dėdės pinigų (1827 m.), F. Rosochackio 1891-1897 m. dienoraštis, kuriame atsispindi to meto politiniai įvykiai, Peterburgo universiteto prof. V. Spasovičiaus kalbos fragmentas iškilmėse, savanoriškai pasidavusio 1863 m. sukilėlio J. Steponavičiaus teisminė byla, 1705 m. LDK didžiojo Etmono Mykolo Kaributo Višnioveckio raštas, kuriuo įsakoma nebemokėti hibernos ir gėralų mokesčio Ukmergės pav. Vėliavininko Širvinskio vėliavai. Atskirai išskirti prof. S. Čirvinskio ir Morų dokumentai. Ūkiniai dokumentai ir susirašinėjimas.

VII-asis skyrius. KITOS VALDOS (sign. 780-864) medžiaga išdėstyta abėcėline vietovardžių seka. Dauguma dokumentų susiję su Upytės pav. dvarais ir kaimais: Daniliškio dvaru, Darų dvaru ir Kumpių, Žaibgalos ir Lepariškių palivarkais, Draseikių ir Daubaraičių kaimais, Miežiškių dvareliu, Kerbedžių, Naujadvariu, Rajūnu ir Sabonių palivarkais, Simoniškių dvaru, Stepanionių paliv., Švaininkų dvaru, Trakiškių kaimu, Vadadkų dvaru. Yra dokumentų susijusių su Ukmergės pavietu, Kurklės dvaru, Mašinkos palivarku, Pašilių, Skačiūnų dvaru, Šiaulių pav, Pagarduvių dvaru ir Pociūnų žeme, Mažaisiais Sėleniais, Vardukšių dvaru, yra Šiaulių pav. dvarų žemių sąrašas su nurodytais dvarais, dvarininkais ir žemės kiekiais, Kražių pav., Kybučiais, Pavilbenio-Ganyprovos dvarais, Ašmenos pav., Pariečės dvaru, Mozolės kaimu Minsko vaivadijoje. Yra dokumentų apie Panevėžio pav. kelių tiesimą ir tiltų taisymą, Kretingos cerkvės dokumentų. Atskirai išskirti su Latvija susiję dokumentai – Kuršio gub. Rusijos Ekspedicijos valdybos bylomis, Ciskadų bažnyčios ir Libavos gyv. namų statybos išlaidų sąmatomis, O. fon Giunterio gyvenamojo namo Peterburge projektas.

VIII-asis skyrius. VARIA (sign. 865-886) sudaro įvairių nuostatų nuorašai, gėrimų ir kitokių prekių kaininkai ir kt. Yra Vilniaus lietuvių susivienijimo „Rūta“ neišaiškinto nario užrašų knygelė, gyvenamojo namo projektas.